Suprasti akimirksniu
- Iš Maskvos į Murmanską pakilęs „Aeroflot“ priklausantis „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ-100) laineris po 10 minučių pasiuntė nelaimės signalą
- Lėktuvas avariniu būdu nusileido Maskvos Šeremetjevo oro uoste
- Pilotams nepavyko orlaivio nutupdyti pirmu bandymu, o per pakartotiną bandymą lėktuvas trenkėsi į nusileidimo taką
- Lėktuve buvo 73 keleiviai ir 5 įgulos nariai
- Per katastrofą žuvo 41 žmogus
Įgulos vadas Denisas Jevdokimovas savo ruožtu pranešė: „Dėl žaibo netekome radijo ryšio, o lėktuvą buvo pradėta valdyti ne per kompiuterį, o tiesiogiai – avarinio valdymo režimu.“
„Nutrūko radijo ryšis. Jį pavyko atkurti radijo stoties avariniu dažniu, bet įjungus siųstuvą jis veikė neilgai ir su trikdžiais. Pavyko pasakyti kelis žodžius, paskui (ryšis) vėl nutrūko, ir teko vėl jį įjunginėti“, – sakė D.Jevdokimovas.
Pasak piloto, tūpimo metu „greitis buvo nedidelis, įprastinis, viskas pagal ekipažo operatyvinį rinkinį“, o gaisras kilo jau lėktuvui nutūpus. Vienas tyrėjų Rusijos žiniasklaidai patvirtino, esą „pagrindinė versija yra žaibo smūgis į lėktuvą, po kurio automatika išsijungė“.
Tačiau oficiali katastrofos priežastis dar nebuvo nustatyta. Vienų šaltinių teigimu, lėktuvas užsidegė todėl, kad tūpdamas trenkė nosimi į nusileidimo taką. Anot kitų šaltinių, tūpiant lėktuvui lūžo važiuoklės ramsčiai, todėl orlaivio varikliai prisilietė prie nusileidimo tako.
Už gyvybę dėkoja stiuardesėms
Michailas Savčenka socialiniame tinkle „Instagram“ rašo buvęs lėktuve, kai šis užsidegė, tačiau vyras tikina sugebėjęs iš jo iššokti.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip iš degančio lainerio bėga keleiviai. „Vyrukai, esu sveikas“, – rašė jis ir paneigė pranešimus apie jo mirtį.
Iš šalia buvusio lėktuvo, kuris ruošėsi pakilti, keleiviai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti įvykio vietoje dirbantys ugniagesiai.
BBC rašo, kad vienas iš išgyvenusiųjų Dmitrijus Chlebuškinas sakė esąs labai dėkingas skrydžio palydovėms. „Tik skrydžio palydovių dėka išgyvenau. Merginos stovėjo pilnoje dujų, tamsioje patalpoje, kurioje buvo aukščiausia temperatūra. Iš ten jos vilko žmones ir padėjo jiems pasiekti trapą“, – pasakojo jis žurnalistams.
Buvęs Bulgarijos atstovas „Eurovizijoje“ Kristianas Kostovas, tapęs įvykio liudininku, rašė, kad pamatę liepsnų apimtą lėktuvą žmonės oro uoste drebėjo.
Kitas liudininkas Patrickas Horlacheris BBC sakė buvęs šokiruotas, kai pamatė, kad jam ruošiantis lipti į kitą orlaivį užsiliepsnojo „Aeroflot“ lėktuvas.
Lėktuve dirbusi skrydžio palydovė Tatjana Kasatkina žiniasklaidai tikino, kad į orlaivį trenkė žaibas. „Išskridę patekome į debesį: buvo stipri kruša. Tą akimirką pasigirdo trenksmas ir į elektrą panašus žybsnis. Viskas įvyko labai greitai“, – televizijai „Rossija 24“ pasakojo jis.
Anot jos, avariniu būdu nutūpus laineriui „žmonės puolė iš krėslų ir pradėjo eiti išėjimo link, nors lėktuvas vis dar greitai judėjo“.
„Lėktuvas sustojo, iš karto prasidėjo evakuacija. Stūmiau į avarinį trapą keleivius“, – kalbėjo T. Kasatkina. Skrydžio palydovė tikino mačiusi, kaip viena moteris kažkam skambino ir kalbėjo: „Degame, krentame“.
Pasak skrydžio palydovės, evakuacijos procesas buvo labai operatyvus. „Kai kuriuos keleivius teko išvilkti net sugriebus už apykaklių, kad tik jie negaišintų evakuacijos“, – pasakojo T.Kasatkina.
Žuvo 41 žmogus
Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas informavo, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame bendrovės „Aeroflot“ lėktuve buvo rastas 41 kūnas.
Pirmadienį bendraudamas su žurnalistais J.Ditrichas taip pat pažymėjo, kad po sekmadienį vakare įvykusios nelaimės buvo hospitalizuoti šeši žmonės.
Gazeta.ru rašo, kad nelaimės vietoje dirbo 170 gelbėtojų, buvo per 50 vienetų pagalbinės technikos.
Sekmadienio vakare skrydžiui iš Maskvos į Murmanską pakilęs SSJ-100, kuriame buvo 73 keleiviai, netrukus, po 10 minučių, pasiuntė nelaimės signalą ir leidosi į Šeremetjevo oro uostą avariniu būdu. Jo pilotams nepavyko orlaivio nutupdyti pirmu bandymu, o per pakartotiną bandymą lėktuvas trenkėsi į nusileidimo taką – iš pradžių ratais, po to priekine dalimi ir užsidegė. Gaisras buvo užgesintas gana greitai, tačiau lėktuvo galinės dalies nuo pat sparnų neliko.
Skrydžių stebėjimo tinklalapis „Flightradar24“ rodo, kad prieš nusileisdamas lėktuvas vieną kartą apskrido oro uostą.
Rusijos oro vežėjų flagmanė „Aeroflot“ nurodė, kad lėktuvas turėjo grįžti į oro uostą dėl techninių priežasčių ir kad jo varikliai užsidegė tupiant. Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad lėktuvas užsidegė ore.
Skrydžiai į Šeremetjevo oro uostą ir iš jo buvo sustabdyti apytikriai vieną valandą.
Murmansko srityje, kur, kaip manoma, gyveno dauguma aukų, nuo pirmadienio skelbiamas trijų dienų gedulas.
Kai kurie skrydžiai buvo nukreipti į kitus Maskvos oro uostus arba Žemutinį Naugardą, esantį maždaug už 400 km į rytus nuo Rusijos sostinės. Tikėtina, kad po šios nelaimės „Aeroflot“ skrydžių tvarkaraštis dar kelias dienas bus sutrikęs.
Tyrėjai nagrinėja kelias katastrofos versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir kitų darbuotojų kvalifikacija, orlaivio gedimai, nepalankios oro sąlygos.
Šiuo metu apklausiami nukentėjusieji, liudininkai, „Aeroflot“ darbuotojai ir kiti asmenys.
Lietuvos Vyriausybė ir Seimo pirmininkas pareiškė užuojautą
Lietuvos Vyriausybė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį pareiškė užuojautą dėl keliasdešimt gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Rusijoje.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu reiškiu gilią užuojautą dėl daugybės žmonių gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Rusijoje. Žuvusiųjų artimiesiems linkiu tvirtybės ir vienybės šią sunkią netekties valandą, o nukentėjusiems ir sužeistiesiems – spartaus gijimo“, – pirmadienį paskelbtoje užuojautoje teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje katastrofą pavadino didele tragedija.
„Reiškiu giliausią užuojautą per šią katastrofą žuvusių ir sužeistų žmonių šeimoms ir draugams“, – rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Seimo pirmininkas žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimiesiems palinkėjo „stiprybės ištverti skausmą ir netektį“.
