Suskaičiavus 50 procentų balsų, parama B.Englisho Nacionalinei partijai siekė 46,7 proc., o J.Ardern centro kairiųjų Leiboristų partiją rėmė 35,5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tuo tarpu nacionalistinės pakraipos partiją „New Zealand First“ (Naujoji Zelandija – pirmiausia, NZF) remia 7,3 proc., o Žaliųjų partiją – 5,9 proc. balsavusių rinkėjų.
Pagal Naujosios Zelandijos proporcinio balsavimo sistemą, norėdamos užsitikrinti daugumą parlamente didžiosios partijos paprastai turi suformuoti koaliciją. Tai reiškia, kad B.Englishui vis tiek reikės maištingojo NZF lyderio Winstono Peterso paramos, kad galėtų suformuoti vyriausybę.
J.Ardern irgi galėtų peržengti reikiamą ribą jei vyriausybę suformuotų su žaliaisiais ir NZF, taip patvirtindama vyraujančią nuomonę, kad W.Petersas nuspręs kas vadovaus vyriausybei.
Pirmieji rezultatai daugiausiai sudaryti pagal išankstinio balsavimo, rengiamo likus dviem savaitėms iki visuotinių rinkimų, duomenis. Istoriškai jie gana gerai atspindėdavo bendrąją baigtį.
„Manau, turėsime tokią vyriausybę, kuri bus palankesnė W.Petersui“, – televizijai TVNZ sakė buvęs Leiboristų partijos pirmininkas Mike'as Williamsas.
Nacionalinės partijos rinkimų kampanijos vadovas Stevenas Joyce'as sako, kad pirmieji rezultatai palankūs B.Englishui, bet dar per anksti sakyti kaip pasisuks rinkimai.
Pirmieji rezultatai daugiausiai sudaryti pagal išankstinio balsavimo, rengiamo likus dviem savaitėms iki visuotinių rinkimų, duomenis. Istoriškai jie gana gerai atspindėdavo bendrąją baigtį.
„Norėčiau, kad leiboristai pasirodytų truputį tvirčiau negu rodo dabartiniai skaičiai“, – sakė Naujosios Zelandijos radijui sakė šios partijos parlamentaras Philas Twyfordas.
„Vis dėlto vadovaujant Jacindai leiboristai atsigauna. Ji smarkiai įelektrino kampaniją ir padarė ją labai įtemptomis dviejų žirgų lenktynėmis.“
Šie rinkimai patys įnirtingiausi per daugelį metų, pagreitį įgyjant tai B.Englishui tai J.Ardern.
Jokia partija nebuvo surinkusi daugumos, Naujosios Zelandijos 120 vietų turinčiame parlamente, nuo 1996 metų priėmus proporcinio balsavimo sistemą, ir panašu, kad šie rinkimai to nepakeis.
Prieš imigrantus agituojantis populistas W.Petersas kol kas niekaip neužsiminė, kokią partiją jis parems.
J.Ardern tikisi, kad didelis jaunimo aktyvumas atsvers jos pastarąjį populiarumo sumažėjimą. Leiboristų lyderė važinėjo po šalies universitetus, ragindama studentus balsuoti.
„Viskas priklausys, ar žmonės ateis balsuoti, ar ne“, – penktadienį sakė ji.
Jacindos karštinė
B.Englisho Nacionalinė partija buvo pakeliui laimėti užtikrintą ketvirtą kadenciją, bet praėjusį mėnesį Leiboristų partijos vairą perėmė J.Ardern.
37 metų J.Ardern paskatino paramą silpstančiai centro kairiųjų partijai ir padidino jos populiarumą 20 procentinių punktų, sulygindama ją su Nacionaline partija.
J.Ardern valdančiąją vyriausybę apkaltino į priekį judant tik iš inercijos. Pasak jos, po trijų kadencijų valdančiųjų idėjos išseko tokiais klausimais kaip aprūpinimo būstu galimybės ir aplinkosauga.
Jos politinėje programoje žadamas nemokamas trečiosios pakopos išsilavinimas ir imigracijos apribojimai, siekiant sumažinti spaudimą nekilnojamo turto ir infrastruktūros sektoriams.
J.Ardern siekia tapti Naujosios Zelandijos jauniausia lydere nuo 1856-ųjų ir tik trečia moterimi, vadovausiančia šiai Ramiojo vandenyno pietinės dalies valstybei, kurioje gyvena 4.6 milijonai žmonių.
Tačiau „Jacindos karštinės“ fenomenas susilpnėjo, B.Englishui ėmus kritikuoti jos finansinį patikimumą. Premjeras stengėsi pabrėžti savo ekonominius pasiekimus per pastaruosius devynerius metus.
55 metų B.Englishas, buvęs ūkininkas ir šešių vaikų tėvas, premjero postą perėmė praėjusį gruodį, kai atsistatydino Johnas Key. Pasak B.Englisho, Nacionalinė partija vienintelė gali išlaikyti stiprų ekonomikos augimą.
B.Englishas taip pat nori pataisyti padėtį po savo paskutinės nesėkmes vadovaujant 2002 metais, kai Nacionalinė partija patyrė rekordinę nesėkmę ir surinko vos 20 proc. rinkėjų balsų.
Nors jo persvara glaudžiose lenktynėse minimali, B.Englishas užtikrintas, kad jo partijai pavyks surinkti pakankamai balsų ketvirtai kadencijai laimėti. Jokia Naujosios Zelandijos partija to nėra pasiekusi per daugiau nei 50 metų.
Tačiau nei B.Englishas nei J.Ardern negali nuspėti, kaip pasielgs W.Petersas, nuo kurio gali priklausyti galutinis rinkimų rezultatas. Jeigu padėtis klostysis kaip rodė visuomenės apklausos, balsų skirtumas tarp varžovų bus menkas.
72 metų politikos veteranas anksčiau yra užsiminęs, kad gali palaikyti bet kurią pusę jeigu gaus tinkamą pasiūlymą.
1996 metais jis į valdžią padėjo ateiti Nacionalinei partijai mainais už vicepremjero postą, o 2005 metais jis prisijungė prie Leiboristų partijos, kai buvo paskirtas užsienio reikalų ministru.
