Praėjus 13 metų po žudynių norvegų ekstremistas A.B.Breivikas siekia lygtinio paleidimo

Tikėtina, kad šis jo prašymas bus atmestas.

45-erių A.B.Breivikas, atlikęs 10 metų iš skirtos bausmės, kartą per metus gali prašyti lygtinio išankstinio paleidimo.

Pirmasis jo prašymas dėl lygtinio paleidimo, pateiktas 2022-ųjų sausį, buvo atmestas, teismui priėjus prie išvados, kad yra akivaizdi rizika, jog jo elgesys nepasikeis.

„Jis prašo lygtinio paleidimo, bet tai mažai tikėtina“, – prieš antradienį prasidėjusį tris dienas truksiantį nagrinėjimą naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.

A.B.Breivikas pasirodė vilkėdamas juodą kostiumą ir ryšėdamas kaklaraištį bei nešinas plakatu su keliais politiniais užrašais.

Ankstesnių pasirodymų teisme metu jis taip pat mėgindavo reikšti savo ekstremistines pažiūras.

„Jei ateityje man bus suteikta galimybė išeiti, aš būsiu labai naudingas Norvegijos valstybei, ir tai vertinu labai rimtai“, – prieš prasidedant teismo procesui trumpame pareiškime žurnalistams sakė A.B.Breivikas.

„Arba galiu visą likusį gyvenimą tylėti. Bet tai priklauso nuo teisėjo“, – pridūrė jis.

Paklaustas žurnalisto, ar gailisi dėl savo veiksmų 2011 metais, A.B.Breivikas atsakė: „Apie tai kalbėsiu savo paaiškinime.“

2012-aisiais jis buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme, tuo metu griežčiausia Norvegijoje, kuri gali būti pratęsiama tol, kol jis bus laikomas keliančiu grėsmę.

Jis beveik 12 metų laikomas atskirai nuo kitų kalinių griežto režimo patalpose.

„Norime, kad teismas atsižvelgtų į jo pažangą, jis turi teisę (...) tobulėti ir turėti geresnes gyvenimo sąlygas, kad galėtų turėti kokią nors ateitį“, – pabrėžė O.Storrvikas.

„Nežaboto smurto rizika“

2024 metų vasarį A.B.Breivikas pralaimėjo bylą prieš Norvegijos valstybę dėl kalinimo sąlygų, kurios, jo teigimu, buvo „nežmoniškos“, ir ilgo izoliacijos laikotarpio, kuris, pasak jo, pažeidžia Žmogaus teisių konvenciją.

Valstybė tvirtino, kad griežtos, tačiau patogios sąlygos pateisinamos dėl „didžiulės visiškai nežaboto smurto rizikos“.

2011 metų liepos 22-ąją A.B.Breivikas iš viso nužudė 77 žmones. Pirmiausiai jis detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausia paauglius.

Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.

O.Storrvikas minėjo, kad nepriklausomi psichologai pirmą kartą per 12 metų atliko išsamų A.Breiviko vertinimą ir pateiks teismui 109 puslapių ataskaitą.

O.Storrvikas atsisakė atskleisti jos išvadas, tačiau sakė: „Manau, kad ji gali būti mums naudinga.“

Prokurorė Hulda Olsen Karlsdottir naujienų agentūrai NTB sakė, kad ataskaita jos nuomonės nepakeitė.

„Naujas įvertinimas nepakeitė prokuratūros nuomonės dėl jo paleidimo į laisvę“, – pažymėjo ji.

Per teismo posėdžius anksčiau šiais metais A.B.Breivikas sakė, kad serga depresija ir yra priklausomas nuo antidepresanto „Prozac“, kartais pratrūksta raudodamas.

Teismo sprendimo data dar nepaskirta.