C.Fernandez ruošiasi vadovauti šimtams šalyje organizuojamų patriotinių mitingų ir savo kalboje paragino Didžiąją Britaniją pripažinti salų, kurios Lotynų Amerikoje žinomos kaip Malvinai, suverenumą.
Tuo tarpu kairieji aktyvistai paragino surengti eitynes prie Jungtinės Karalystės ambasados Buenos Airėse.
Nobelio taikos premijos laureatai kaltino Didžiąją Britaniją militarizuojant Folklando salas, o profsąjungų lyderiai paskelbė prekinių ir kruizinių laivų iš Didžiosios Britanijos boikotą.
Pastarosiomis savaitėmis Argentinos ministrai ragino bendroves rasti alternatyvų iš Didžiosios Britanijos importuojamoms prekėms ir grasino paduoti į teismą Folklando salose investuojančias britų bendroves.
Kitos Lotynų Amerikos šalys taip pat palaiko Argentiną.
Tačiau nepanašu, kad kurie nors iš šių veiksmų padėtų Argentinai bent kiek priartėti prie tikslo – susigrąžinti salas, kurias Didžiosios Britanijos pajėgos užėmė 1833 metais ir kurios 150 metų buvo šios valstybės kolonija.
Tuo tarpu Londonas sako, jog jokioms deryboms nėra pagrindo: šiuo metu Folklando salos yra autonominė Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija, o jų gyventojai patys spręs savo likimą.
Dauguma Folklando salų gyventojų sako norintys likti britais.
Šiame ginče jokios realios pažangos nebuvo pasiekta, o retorika nuolat kaista. Abiejų šalių pozicijos tapo tik griežtesnės.
Elektroniniuose laiškuose ir socialiniuose tinkluose argentiniečiai šių salų gyventojus vadina piratais arba paniekinamai pravardžiuoja dumblių rijikais.
Viename iš tokių laiškų Folklando laikraščio „Penguin News“ redaktorei buvo pasiūlyta: „Nešdinkis į Angliją, o jeigu nori būti marsiete, šok į raketą ir dumk į Marsą.“
Kitas argentinietis susisiekė su vieno vietos viešbutėlio savininku dėl kambario rezervacijos, o vėliau parašė: „JŪS PAVOGĖTE SALAS IŠ ARGENTINOS... Arogantiški, godūs nusikaltėliai – jūs dar palaukit... Manote, nusipelnėte spręsti dėl Malvinų??? Užgrobėte mūsų užpakalinį kiemą?? Dėjau ant jūsų!!!“
Savaitinio laikraščio „Penguin News“ redaktorė Lisa Watson atsikirto socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose viešose žinutėse, mėgindama rasti tinkamą toną, tačiau Argentinoje kilo nauja pasipiktinimo banga, pastebėjus, kad viena naujienų portaluose paskelbta prezidentės C.Fernandez nuotrauka buvo pavadinta necenzūriniu žodžiu.
„Mums nė netoptelėjo, kad failo pavadinimas bus toks matomas. Tai buvo itin nemalonu, ypač dabar, kai aiškiai laimime karą dėl įvaizdžio, – sakė L.Watson bendradarbis Johnas Fowleris. – Iki tol Lisa beveik kasdien gaudavo šimtus bjaurių laiškų su lytiniais įžeidimais.“
Siekdama susigrąžinti salas, Argentina per pastaruosius keturis dešimtmečius išbandė įvairius būdus: mėgino atrodyti viliojanti, derėtis, okupuoti ir grasinti.
Praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje Argentina pradėjo tiesioginius lėktuvų skrydžius iš Buenos Airių į Folklando salas, tiekė joms degalus, finansavo salų vaikų mokslą ir mėgino kurti kitokius ryšius. Tuo tarpu Didžioji Britanija siūlė Folklandų gyventojams rinktis salų perdavimą, panašų į laipsnišką Honkongo grąžinimą Kinijai, kol Argentinos chunta nusprendė pradėti karinę invaziją 1982 metų balandžio 2 dieną.
Nors Argentinos kariai tikėjosi būti sutikti kaip išvaduotojai, greitai paaiškėjo, kad salų gyventojai nusiteikę likti britais ir kad iš Anglijos plaukia karo laivų eskadra, kad jas susigrąžintų. Chunta skubiai pasiuntė tūkstančius naujai pašauktų karių, neužtikrinusi jų logistinio palaikymo ir netgi neaprūpinusi šiltomis uniformomis.
Pasak Didžiosios Britanijos karių, argentiniečiai kovėsi narsiai, tačiau vargu ar turėjo galimybių laimėti.
Argentinos pajėgos pasidavė birželio 14 dieną – po mūšių, per kuriuos žuvo 649 Argentinos ir 255 Didžiosios Britanijos kariai, taip pat trys salų gyventojai, tapę britų ugnies aukomis.
10-ame dešimtmetyje Buenos Airės mėgino užmegzti ryšius su Folklando salomis kitais būdais: pasirašydamos sutartis dėl žvejybos ir naftos gavybos teisių, laivybos ir lėktuvų reisų. Tačiau beveik visos šios sutartys buvo denonsuotos 2003 metais, kai C.Fernandez velionis vyras Nestoras Kirchneris tapo prezidentu ir mėgino izoliuoti salas.
Nuo to laiko šios pastangos visą laiką buvo stiprinamos.
„Praėjo 30 metų, o dabar padėtis vėl tokia pati – nerimaujame, kad teks vėl visa tai išgyventi, dar vieną invaziją. Nenorime dar kartą to pamatyti“, – sakė salų gyventoja Mary Lou Agman.
Keli šimtai iš 3 tūkst. Foklando salų gyventojų šeštadienį išėjo į gatves, mojuodami Didžiosios Britanijos ir Folklando vėliavomis, stebėti mažų Folklando salų gynybos pajėgų paradą pagrindine gatve.
Nors nacionalistinės aistros nepadeda vystyti tarpusavio supratimo, kai kurie žmonės tebesistengia rasti bendrą kalbą – tarp jų nedidelė Argentinos karo veteranų grupė, pirmadienį surengusi nedidelę atminimo ceremoniją kapinėse, kuriose buvo palaidoti šimtai argentiniečių karių.
„Grįžti į šį žemės lopinėlį, kuris man yra mažytė mano šalies dalelė; būti tarp žmonių, kurie anksčiau buvo mūsų priešai, su kuriais dabar galime gyventi karu – tikras įrodymas, kad esame žmogiškos būtybės, o ne žvėrys“, – sakė veteranas Juanas Carlosas Lujanas.
43 metų menininkas Jamesas Peckas, gimęs Folklando salose, tapo pirmuoju žmogumi, po karo įgijusiu dvigubą Foklando ir Argentinos pilietybę. Dabar jis yra vedęs argentinietę ir gyvena Buenos Airėse.
J.Peckas teigė stengęsis nesireikšti viešai, tačiau naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad artėjant karo 30-osioms metinėms parašė trumpą esė, nes mano, kad dabartinis žodžių karas yra kurstantis ir jau tampa isterišku.
„Salų gyventojų – jose ir aš kadaise gyvenau ir dabar tebesijaučiu jų dalimi, nors gyvenu ir ne salose – saugumui užtikrinti svarbu išlaikyti taiką, o ne didinti retorikos temperatūrą tarp žmonių regionuose. Svarbiausia – dialogas ir tikėjimas oria ateitimi“, – rašė jis.
„Nelabai norėjau dėtis prie šio triukšmo“, – aiškino J.Peckas, tačiau pridūrė, kad kas nors turi pasisakyti už blaivų protą.
„Man Argentina tomis dienomis atrodė turinti tikro orumo, ir esu apstulbęs, kad suaugę politikai negali susėsti ir mandagiai kalbėtis vieni su kitais. Manau, tai išties liūdna. Ne kiekvienas tam pasiduoda – esu tikras, kad ne kiekvienas“, – sakė menininkas.
