1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius. Į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys.
Sovietų valdžia dar labiau pablogino padėtį, nusprendusi nesakyti visuomenei, kas iš tikrųjų nutiko: nors kitą dieną po katastrofos netoliese esantis elektrinės darbininkų miestas Pripetė buvo evakuotas, 2 mln. Kijevo gyventojų nebuvo informuoti, nepaisant radioaktyvių teršalų pavojaus. Pasaulis apie avariją sužinojo tik po to, kai Švedijoje buvo nustatytas išaugęs radiacijos lygis.
Galiausiai iš apylinkių buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ir nustatyta 2 600 kv. km atskirties zona, kur leidžiama dirbti tik specialistams, šalinantiems atliekas ir prižiūrintiems paskubomis pastatytą sarkofagą, uždengiantį reaktorių.
Reaktoriaus blokas tebeskleidė radiaciją iki 2019 metų, kai visas pastatas buvo uždengtas didžiuliu arkos pavidalo gaubtu. Robotams viduje pradėjus ardyti reaktorių, valdžios atstovai vėl pajuto optimizmą dėl šios zonos ateities.
„Tai tragedijos ir atminimo vieta, bet taip pat vieta, kur galima pamatyti, kaip žmogus gali įveikti pasaulinės katastrofos padarinius“, – sakė Ukrainos aplinkos apsaugos viceministras Bohdanas Boruchovskis.
„Norime, kad atsirastų naujas naratyvas – kad tai ne atskirties, o raidos ir atgimimo zona“, – pridūrė jis.
B. Boruchovskio manymu, toks naratyvas yra ir būdas paskatinti turizmą.
„Mūsų turizmas yra unikalus, jo samprata nėra klasikinė, – pareiškė viceministras. – Tai yra meditacijos ir apmąstymų rajonas, rajonas, kur galima pamatyti žmogaus klaidų poveikį, taip pat – jas ištaisantį žmogaus didvyriškumą.“
2019 metais pasirodžius didžiulio populiarumo sulaukusiam Lietuvoje filmuotam JAV televizijos HBO serialui „Černobylis“ (Chernobyl), atskirties zonoje padvigubėjo turistų, o pareigūnai tikisi, kad susidomėjimo lygis išliks toks pat arba dar išaugs, kai atslūgs pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija.
Vienas svarbiausių turistų traukos objektų yra Pripetės griuvėsiai. Kadaise tai buvo modernus miestas, turėjęs apie 50 tūkst. gyventojų, o dabar tai yra apleista ir niūri vieta. Šiuo metu Pripetėje tiesiami takai, padėsiantys lankytojams lengviau apžiūrėti griuvėsius.
Černobylio elektrinė nebeveikia, tačiau šiame uždarytame objekte lieka daug neatliktų darbų. Pasak B. Boruchovskio, visi keturi reaktoriai bus išmontuoti iki 2064 metų.
Ukraina taip pat nusprendė naudoti apleistą zoną kaip savo panaudoto kuro iš keturių likusių šalies atominių elektrinių centralizuoto saugojimo vietą, kuri bus atidaryta šiemet. Dar visai neseniai toks kuras buvo utilizuojamas Rusijoje.
Panaudoto kuro saugojimas neišvežant jo į užsienį leis Ukrainai sutaupyti maždaug 200 mln. JAV dolerių (165 mln. eurų) per metus.
„Darome viską, kas įmanoma, kad ši teritorija, kur šiuo metu žmonėms neįmanoma gyventi, būtų naudojama naudingai ir duotų šaliai pelno“, – sakė Černobylio zoną valdančios agentūros vadovas Serhijus Kostiukas.
Nors radiacijos lygis zonoje yra pakankamai žemas, kad joje galėtų lankytis turistai, o darbininkai galėtų atlikti savo darbą, nuolat gyventi ten draudžiama. Vis tik teritorijoje, kuri driekiasi 30 km spinduliu aplink atominę elektrinę, tebegyvena daugiau nei 100 žmonių, nepaisančių nurodymų palikti tą vietovę.
Vienas jų yra 85 metų buvęs mokytojas Jevhenas Markevičius, kuris sakė: „Gyventi namuose yra didelė laimė, bet liūdna, kad čia nebėra taip, kaip anksčiau.“
Dabar jis savo darže augina bulves ir agurkus, kuriuos reguliariai nuveža tyrimams, „kad iš dalies apsisaugotų“.
Ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai tebėra intensyvių mokslinių diskusijų objektas. Iškart po avarijos nuo ūminės spindulinės ligos mirė 30 elektrinės darbuotojų ir ugniagesių. Vėliau dar tūkstančiai žmonių mirė nuo spinduliuotės sukeliamų ligų, tokių kaip vėžys.
Daugelio žmonių, maniusių, kad rajonas gali likti negyvas daugelį šimtmečių, nuostabai, laukinė gamta čia klesti: žmonių vengiamoje teritorijoje gyvena meškos, stumbrai, vilkai, lūšys, laukiniai arkliai ir dešimtys paukščių rūšių.
Pasak mokslininkų, gyvūnai yra daug atsparesni radiacijai nei manyta ir sugebėjo greitai prisitaikyti prie smarkios spinduliuotės. Ukrainiečių specialistai tiria šį reiškinį drauge su kolegomis iš Japonijos ir Vokietijos.
„Tai milžiniška teritorija,.. kur saugome gamtos kroniką, – sakė 43 metų biologas Denysas Vyšnevskis, pastaruosius du dešimtmečius stebėjęs gamtą šioje zonoje. – Atskirties zona nėra prakeiksmas – tai mūsų išteklius.“
Ukrainos valdžia ragina įtraukti Černobylio zoną į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nes šis objektas yra unikali vieta, „dominanti visą žmoniją“. Kultūros ministerija Kijeve jau ėmėsi veiksmų, kad Černobylio zona būtų įrašyta greta tokių pasaulio paveldo lobių kaip Tadž Mahal mauzoliejus Indijoje ar Stounhendžas Anglijoje.
Pareigūnai tikisi, kad Jungtinių Tautų kultūros agentūros pripažinimas padės pritraukti daugiau turistų ir, tuo pačiu, išsaugoti senstančius pastatus.
„Černobylis neturėtų tapti nevaldoma nuotykių ieškotojų žaidimų aikštele, – pareiškė Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka. – Žmonės turėtų palikti atskirties zoną, suprasdami šios vietos istorinę atmintį ir jos svarbą visai žmonijai.“
Siekdami išsaugoti prisiminimus, kai kurie entuziastai sukūrė programėlę „Chernobyl App“, leidžiančią vartotojams paskaityti išslaptintus su katastrofa susijusius dokumentus, taip pat susipažinti su papildytosios realybės vaizdais iš Černobylio zonos ir tenykščių pastatų.
„60 proc. ukrainiečių nežino avarijos datos, todėl nusprendėme, kad turėtų būti šaltinis, kur būtų kaupiama daug patikrintos informacijos“, – sakė vienas iš šios nemokamos programėlės kūrėjų Valerijus Koršunovas.
