Ryšys su „San Juan“ nutrūko 2017-ųjų lapkričio 15-ąją apie 450 km nuo Argentinos krantų, o maždaug tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje buvo užfiksuotas sprogimas. Argentina prarado viltį rasti gyvų likusių žmonių, bet karinis laivynas paieškas tęsė.
„Vis dar tikiu, kad jie gali būti gyvi“, – žurnalistams sakė vieno iš dingusių jūreivių tėvas Luisas Nizas, nors prezidento Mauricio Macri vyriausybė jau buvo paskelbusi, kad likusių gyvų žmonių nėra.
„Esame su kitais artimaisiais. Jie parodys mums nuotraukas. Jie sako, kad jose yra mūsų vaikai“, – kalbėjo 28-erių įgulos nario Leandro Cisneroso motina Yolanda Mendiola.
„Visi esame priblokšti“, – pridūrė ji.
Apie radinį buvo paskelbta praėjus dienai po atminimo ceremonijos, kuri buvo surengta lygiai po metų nuo laivo dingimo dienos. Šiame renginyje dalyvavo ir M.Macri.
„Seabed Constructor“ ruošėsi išvykti remontui į Pietų Afrikos Respubliką, kai tyrėjai nusprendė apžiūrėti vieną akvatoriją, kurios anksčiau nesugebėjo patikrinti dėl prastų oro sąlygų.
Jie „nusprendė iš naujo ją apžiūrėti ir, ačiū Dievui, sugebėjo rasti tą zoną“, televizijai „Todo Noticias“ pranešė laivyno atstovas Rodolfo Ramallo.
„Dabar prasideda naujas etapas. Išanalizavę, kokios būklės yra rastas povandeninis laivas, nuspręsime, ką daryti toliau“, – pažymėjo jis.
„Paskutinė galimybė“
Tyrimų laive „Seabed Constructor“ sumontuota kamerų, ir jis gali panirti iki 6 km gylį. Už dingusio povandeninio laivo suradimą buvo žadamas 7,5 mln. dolerių (6,6 mln. eurų) atlygis.
Prieš prasidedant paskutinei paieškų misijai Luisas Tagliapietra, dingusio 27 metų įgulos nario Alejandro Tagliapietros tėvas, sakė, kad tai yra „paskutinė galimybė juos rasti“.
„Ocean Infinity“ taip pat buvo patikėta užduotis surasti oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lainerį. Malaizijos orlaivis dingo 2014-ųjų kovą su 239 keleiviais, daugiausiai Kinijos piliečiais, skridusiais iš Kvala Lumpūro į Pekiną.
Surastos povandeninio laivo liekanos „leis mums sužinoti daugiau apie šią tragediją. Tokiame gylyje turėtume sugebėti apžiūrėti (laivą) ir nustatyti nelaimės priežastį“, sakė vienas argentiniečių karinio jūrų laivyno pareigūnas, norėjęs likti nežinomas.
Ekspertai pažymi, kad povandeninis laivas pradėtų irti nusileidęs žemiau 600 metrų gylio. Manoma, kad nelaimė įvyko dėl to, kad laivui plaukiant akumuliatorių krovimo režimu vandens pateko per šnorkelį – įrenginį, kuriuo oras patenka į negiliai pasinėrusį laivą.
„San Juan“ dingimas buvo viena didžiausių pasaulio nelaimių, susijusių su povandeniniais laivais. Be to, tai buvo pirma didelė Argentinos karinio jūrų laivyno patirta tragedija nuo Folklando karo 1982-aisiais.
Argentinos karinis jūrų laivynas buvo griežtai kritikuojamas dėl to, kaip tvarkėsi su „San Juan“ dingimu, nuo pat pirmo jo pranešimo apie prarastą ryšį su laivu.
Praėjus kelioms dienoms po dingimo, laivyno pareigūnai pripažino, kad Vokietijoje pastatyto povandeninio laivo įgula savo paskutiniame raporte lapkričio 15-ąją pranešė apie gaisrą, kilusį į vidų prasiskverbus jūros vandeniui ir sukėlus elektros sistemos trumpąjį jungimą.
Dar maždaug 10 dienų vėliau karinis jūrų laivynas patvirtino, kad „San Juan“ driokstelėjo sprogimas, ekspertų teigimu, veikiausiai susijęs su akumuliatoriaus gedimu.
Dėl incidento savo postų neteko keli aukšto rango pareigūnai, įskaitant admirolą Marcelo Sruro.
Oro ir jūrų paieškoje dalyvavo 13 valstybių, tačiau dauguma jų iš operacijos pasitraukė dar praėjusių metų pabaigoje.
Pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, o dingusiųjų artimieji spaudė vyriausybę nenutraukti paieškų.
„Dabar norime žinoti, kas nutiko“, – sakė Y.Mendiola, ragindama nubausti visus asmenis, kaltus dėl tos nelaimės.
