Nuo vasario pradžios Venesueloje kasdien vyksta protestai, kuriuose žmonės reiškia nepasitenkinimą nesaugumu, rekordine infliacija ir nuolatiniu kai kurių maisto produktų, vaistų ir namų apyvokos reikmenų trūkumu.
Tokių didelių protestų Venesuela nepatyrė ilgiau nei dešimtmetį – tai didžiausias išbandymas Hugo Chavezo įpėdiniui Nicolas Maduro, kuris buvo išrinktas prezidentu pernai balandį.
Naktimis Altamiroje, sostinės Karakaso rajone, aidi ašarinių dujų balionėlių sprogimai ir guminių kulkų šūviai – saugumo pajėgos taip bando sustabdyti jaunus protestuotojus, kurie mėto akmenis ir bando statyti barikadas.
Tolimas triukšmas
Tuo tarpu Karakaso vakaruose, Sausio 23-osios rajone, kuris yra vyriausybės šalininkų bastionas, šie garsai atrodo labai tolimi.
Rajono gyventoja Amanda Pedroza, sėdėdama savo namuose vos už kelių žingsnių nuo Cuartel de la Montana kariuomenės štabo, kuriame palaidoti H.Chavezo palaikai, nemano, kad neramumai šalyje yra rimti.
Ji pasakoja, kaip būdama penkerių turėjo eiti dirbti, plauti skalbinius netoliese esančiame kariuomenės štabe. Dabar, sulaukusi 75 metų amžiaus, ji sako už viską, ką turi, esanti dėkinga prezidentui H.Chavezui.
„Studentai visada eina į gatves, – sako ji. – Čia mes mažai apie juos girdime. Ši vieta yra 99 proc. chavista.“ Taip vadinami čavizmo, savotiškos H.Chavezo socializmo atšakos, šalininkai.
Kaip ir daugelis čavistų, A.Pedroza prisimena, kad per 14 jo valdymo metų šalyje gerokai sumažėjo nelygybė, skurdas ir badas.
Ji pasakoja, kaip būdama penkerių turėjo eiti dirbti, plauti skalbinius netoliese esančiame kariuomenės štabe. Dabar, sulaukusi 75 metų amžiaus, ji sako už viską, ką turi, esanti dėkinga prezidentui H.Chavezui.
„Dabar mes turime viską, nėra kuo skųstis, – sako ji. – Maisto netrūksta, mūsų namai nudažyti, gatvėse ramu. Netgi turime sveikatos centrus.“
Ji sutinka, kad protestuotojai greičiausiai turi priežasčių reikšti nepasitenkinimą valdžia, tačiau priduria, „kad mes neturime“.
Skirtingi pasauliai
Kitame miesto gale, opozicijos dominuojamoje Altamiroje, pasakojama visiškai kitokia istorija.
Protestuotoajai kaltina H.Chavezą ir N.Maduro tuo, kad Venesuelos piliečiai nesijaučia saugūs ir šalis įklimpusi į gilią ekonominę krizę.
Pasak oficialios statistikos, metinė infliacija pernai gruodį siekė 56,2 proc. – ir daugeliui venesueliečių tai buvo paskutinis lašas.
Pasak oficialios statistikos, metinė infliacija pernai gruodį siekė 56,2 proc. – ir daugeliui venesueliečių tai buvo paskutinis lašas.
Dauguma protestuotojų yra vidurinės klasės atstovai, tačiau ne tik.
22 metų Daniela Lugo gyvena Katijoje, darbininkų rajone, kuris palaiko H.Chavezo įpėdinį.
„Žinau, kad čavizmas atnešė daug gerų dalykų, tačiau aš kovoju su blogaisiais“, – paaiškina ji.
Priešprieša tarp valdžios šalininkų ir oponentų ypač paaštrėjo pastarosiomis savaitėmis – per kruvinus protestuotojų ir saugumiečių susirėmimus žuvo mažiausiai 18 žmonių.
Šie susidūrimai išryškino senas įtampas tarp dviejų priešiškų stovyklų, skirtingai žiūrinčių į padėtį Venesueloje.
Opozicijos šalininkai sako, kad šalis gyvena diktatūros sąlygomis, o valdžią palaikantieji teigia, kad gyvenimas niekada nebuvo toks geras.
Tuo tarpu nuosaikūs balsai visiškai pasimeta neramumų ir protestų atsmoferoje.
Sociologė iš Karakaso Maryclen Stelling sako, kad šalyje susidūrė dvi priešingos vizijos. Vis dėlto, pasak jos, venesueliečiams tai nėra naujiena: „Ir iki H.Chavezo egzistavo dvi skirtingos šalys, jis tiesiog parodė skirtumus.“
M.Stelling sako, kad H.Chavezas nevengė konfrontacijų, kurių gausu Venesuelos politikoje net ir po jo mirties.
Kaltinimai perversmu
Net ir H.Chavezo valdymo metais šalis neišvengė panašių krizių. 2002 metais jis netgi buvo trumpam nuverstas, o 2002-2003 metais visą šalį apėmęs naftos streikas buvo beveik paralyžiavęs ekonomiką.
N.Maduro netruko palyginti dabartinių protestų su 2002-ųjų perversmu ir apkaltino opoziciją bandymais destabilizuoti padėtį šalyje ir rezgant sąmokslą su JAV.
N.Maduro netruko palyginti dabartinių protestų su 2002-ųjų perversmu ir apkaltino opoziciją bandymais destabilizuoti padėtį šalyje ir rezgant sąmokslą su JAV.
Apžvalgininkas Luisas Vicente Leonas sako, kad nors N.Maduro nuolat mini savo pirmtaką, jis pats vis dar jaučia kompleksą bandydamas jam prilygti.
„Pirmųjų metinių minėjimas tokioje sumaištyje – toli gražu nėra idealus būdas N.Maduro perteikti jėgos ir revoliucijos tęstinumo žinią“, – sako jis.
Visuomenės nuomonės apklausas atliekantis Oscaras Schemelis sako, kad naujajam prezidentui neįmanoma išvengti lyginimų su H.Chavezu: „N.Maduro yra H.Chavezo kūrinys. Visuomenė jį palaiko tik todėl, kad jis yra H.Chavezo įpėdinis ir H.Chavezo mokymo vykdytojas.“
Kol kas šis glaudus ryšys su pirmtaku leido N.Maduro sutelkti pakankamai venesueliečių paramos, kad būtų išrinktas į valdžią ir ten išsilaikytų.
Nors pernai balandį vykusiuose prezidento rinkimuose N.Maduro laimėjo minimalia persvara, gruodžio savivaldybių rinkimuose jo partija pasirodė labai gerai, 10 proc. punktų lendama konkurentus.
Simbolinė vieta
Trečiadienį N.Maduro priims užsienio svečius, atvykusius į H.Chavezo mirties metinių ceremoniją.
Iškilmės vyks Cuartel de la Montana barakuose, kuriuose vyko svarbus H.Chavezo politinės karjeros momentai. Būtent čia jis surengė nepavykusį perversmą 1992 metais, po kurio buvo įkalintas ir išgarsėjo visoje šalyje.
Mirusio lyderio atvaizdai puošia pastatus visame rajone, kurį iš dalies kontroliuoja valdžios šalininkų colectivos – ginkluoti tvarkdariai.
Protestų garsai greičiausiai neprasiskverbs į šią valdžios citadelę, kuri lieka ištikima H.Chavezo atminimui.
Vis dėlto velionio lyderio mokymams lygiai taip pat sunku prasiskverbti už šio rajono ribų. Opozicijos aktyvistai prisiekia, kad nepaliks gatvių, kol dabartinė valdžia neatsistatydins.
