Darbininkai bandė žudytis
Iš šachtos išsigelbėjęs darbininkas Hasanas Ozdilas „The Daily Mirror“ piešė kraupų vaizdą, kas dėjosi po žeme. Jis matė, kaip vienas jo bendradarbis bandė pasismaugti su diržu – tam, kad nesudegtų gyvas.
Kiti iš visų jėgų trankė galvas į sienas – nevilties apimti jie nenorėjo justi, kaip jų kūnus sudegina liepsnos.
„Mačiau darbininką su diržu ant kaklo – jis mėgino nusižudyti. Kadangi sklido dujos, aš bėgau iš tos vietos“, – pasakojo H.Ozdilas.
Pasinaudojo sena išsigelbėjimo technika
30-metis Emre Alca „The Independent“ portalui pasakojo, kad įkalintam 50 kvadratinių metrų erdvėje 2 kilometrų gylyje kartu su dar 140 darbininkų jam sunkiai sekėsi išsaugoti viltį.
Kai kasykloje pasigirdo sprogimas, iškart kilo panika. „Nebuvo, kur bėgti. Vienoje pusėje – dūmai, kitoje – taip pat“, – pasakojo vyras.
„Aš turėjau lipti per negyvų žmonių kūnus, kad išsigelbėčiau iš kasyklos, – prisiminė angliakasys. – Kaip gi galiu ten grįžti?“
Jis ir dar daugiau nei šimtas darbininkų laikiną prieglobstį rado vienoje patalpoje, kurioje stovėjo technika, ir į kurią būdavo pumpuojamas šviežias oras. Tačiau po poros valandų ir jis vis tirštėjo, ir netrukus pasidarė sunku kvėpuoti.
Tuomet angliakasiai pasinaudojo technika, kurią žinojo senieji darbininkai. „Su mumis kartu buvo inžinierius. Jis mums pasakė įsikąsti į geležines struktūras. Užsikimšus nosį ir kandant geležį į smegenis patenka šiek tiek deguonies“, – pasakojo E.Alca.
Taip stovintys jie kelias valandas kovojo su mieguistumu – miegas būtų reiškęs mirtį. „Kai kurie meldėsi, kai kurie šaukė, tačiau dauguma tiesiog tylėjo“, – sakė angliakasys.
„Mūsų buvo tiek daug – stovėjome susiglaudę pečiais“, – prisiminė E.Alca. Iš 144 bendradarbių, su kuriais jis leido baisias valandas po žeme, buvo išgelbėti vos 6. Jis įsitikinęs, kad po žeme dar įstrigę mažiausiai 200 žmonių.
E.Alca sakė, kad net pragarą išgyvenę angliakasiai netrukus bus priversti grįžti į kasyklas – vyrams čia tiesiog nėra kito darbo. Jis teigė, kad grįžimas atgal – jam neįmanoma užduotis. „Aš turėjau lipti per negyvų žmonių kūnus, kad išsigelbėčiau iš kasyklos, – prisiminė E.Alca. – Kaip gi galiu ten grįžti?“
Kas kaltas?
Išsigelbėjusio darbininko teigimu, ne visos darbininkų turėtos dujokaukės tinkamai veikė. „Šias kaukes turi tikrinti kas šešis mėnesius, tačiau niekas to nedarė“, – teigė jis.
Valdžios ir kasyklos atstovai neigia, kad baisiausia nelaimė Turkijos angliakasybos istorijoje kilo dėl aplaidumo. Tačiau angliakasių artimieji ir opozicija reikalauja, kad būtų prisiimta atsakomybė, o kaltieji – nubausti.
Išgyvenusieji gaisrą žiniasklaidai pasakojo, kad darbo saugos inspektoriai niekada net neįkeldavo kojos į gilesnes kasyklos vietas, dėl to tragediją vadina ne nelaimingu atsitikimu, o žmogžudyste
Išgyvenusieji gaisrą žiniasklaidai pasakojo, kad darbo saugos inspektoriai niekada net neįkeldavo kojos į gilesnes kasyklos vietas, dėl to tragediją vadina ne nelaimingu atsitikimu, o žmogžudyste.
Iš pražūtingo gaisro išsigelbėjęs 24-erių Erdalas Bicakas tvirtina, kad dėl šimtų žmonių mirties kalti kasyklos vadovai. „Jie turi įrangą, kuri matuoja metano dujų koncentraciją. Dujų kiekis buvo žymiai per didelis, tačiau jie mums laiku apie tai nepranešė“, – teigė jis.
Darbininkas taip pat pasakojo, kad praėjimai kasykloje yra be galo siauri ir itin statūs. Lubos – tokios žemos, kad angliakasiai net negali išsitiesti.
Vyriausybė paprašė parlamento pradėti tyrimą, kas iš tikrųjų nutiko kasykloje, ir kodėl tragedija pareikalavo tiek aukų.
Tačiau Turkijos politikai atrodo iškart pasiryžę tai įvardinti tiesiog nelaimingu atsitikimu. Valdančiosios partijos vadovo pavaduotojas Huseinas Celikas žiniasklaidai sakė, kad nereikia ieškoti atpirkimo ožių – dėl nelaimės niekas nekaltas, o kasykla esą nuo 2009 metų buvo tikrinta 11 kartų.
Tačiau jis negalėjo paneigti faktų, kad paskutinį kartą kasyklą inspektoriai aplankė prieš pusę metų, ir tikrindami jie nesileido į gilesnes jos vietas.
Gyventojai įtūžę, policija ir valdžia imasi prievartos
Penktadienio vakare Turkijos policija su ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikė protestuotojus Somoje. Minios žmonių susirinko mieste reikalaudami šalies premjero Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybės atsistatydinimo.
Policija taip pat išvaikė apie 150 žmonių grupę Stambule, kuri susirinko pagerbti žuvusiųjų atminimo. Nors jie surengė taikią akciją, kurios metu uždegė žvakutes, o ant žemės dėliojo angliakasių šalmus, policininkams buvo įsakyta minią priversti nedelsiant išsiskirstyti.
Penktadienį ir pats šalies premjeras buvo apkaltintas smurtu prieš protestuotojus. Pranešama, kad milžiniškos kritikos lavinos susilaukęs vyriausybės vadovas pratrūko, kai protestuotojai jam šaukė „Kodėl bėgi, Izraelio išpera?“. Jis tuomet vienam vyrui pareiškė, kad „Jeigu nušvilpinėsi savo premjerą, gausi į galvą“. Anot protestuotojų, būtent tuomet R.T.Erdoganas ir trenkė į veidą vienam iš jų.
Šimtai žuvusiųjų
Turkijos energetikos ministras Taneras Yildizas pranešė, kad šeštadienį aukų skaičius išaugo iki 299. Manoma, kad dar trys kalnakasiai gali būti įkalinti požemyje. 485 darbininkus pavyko išgelbėti.
Tačiau kai kurie politikai ir profsąjungos tvirtina, kad oficialus žuvusiųjų skaičius neatitinka realybės – jis gali siekti 400 ar net 500.
