Pasauliui reikia drąsos, vilties, tikėjimo ir Kristaus mokinių ištvermės. Pasauliui reikia šių Dvasios dovanų – „meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo, ištikimybės, romumo, susivaldymo“.
Evangelijoje Jėzus pažada mokiniams, kad Jam grįžus pas Tėvą, ateis Šventoji Dvasia, kuri ves į tiesos pilnatvę. Jėzus ją pavadina „tiesos Dvasia“, kuri padės vis geriau suprasti ką Jis, Mesijas, pasakė ir padarė, ypač apie Jo mirtį ir prisikėlimą. Apaštalams, negalintiems ištverti savo Mokytojo kančios skandalo, Dvasia leis naujai suprasti išgelbėjimo įvykio grožį ir tiesą. Šie žmonės, pirma įsibauginę, sustingę, užsidarę Vakarienbutyje, kad patys išvengtų persekiojimų, nebesigėdija būti Kristaus mokiniais, nebedreba prieš žmonių teismus. Pripildyti Dvasios jie suprato „tiesos pilnatvę“ – Jėzaus mirtis nėra jo pralaimėjimas, bet kraštutinė Dievo meilės išraiška; meilės, kuri prisikėlime įveikia mirtį ir išaukština Jėzų kaip Gyvąjį, Viešpatį ir žmogaus, istorijos ir pasaulio Gelbėtoją. Štai tokios tikrovės jie tampa liudytojais, tai yra Geroji Naujiena.
Šventosios Dvasios dovana atnaujina žemę. Kristaus siųsta Dvasia ir psalmėje minima Dvasia Kūrėja yra viena ir ta pati. Todėl iš tikėjimo kyla ir pareiga gerbti kūriniją. Ji mums duota ne tam, kad ją išnaudotume, bet kad įdirbtume ir saugotume. Bet tai įmanoma tik jei žmogus leisis pats būti atnaujinamas Šventosios Dvasios, pagal Jėzaus pavyzdį. Tada, atnaujinti Dvasios, galime patirti Dievo vaikų laisvę ir harmoniją su kūrinija.
Laiške Galatams apaštalas Paulius parodo „vaisius“ gyvenime tų, kurie eina pirmyn pagal Dvasią. Iš vienos pusės yra „kūno“ darbai ir ydos, egoistiško ir Dievo malonei uždaro žmogaus darbai. Bet jei žmogus per tikėjimą leidžia į jį įsiveržti Dievo Dvasiai, sužydi dieviškos dovanos, kurias Paulius reziumuoja devyniomis dieviškomis ir džiugiomis dorybėmis, „Dvasios vaisiais“. Tad eiti „pagal Dvasią“ tampa gyvenimo programa.
Pasauliui reikia šių Dvasios dovanų – „meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo, ištikimybės, romumo, susivaldymo“.
Pasauliui reikia vyrų ir moterų, kurie nėra uždari, bet pilni Dvasios. Uždarumas Dvasiai nėra vien laisvės trūkumas, bet ir nuodėmė. Daugybe būdų galima užsidaryti Dvasiai: savo naudos egoizme, formaliame teisuoliškame, kaip tie įstatymo mokytojai, kuriuos Jėzus pavadino veidmainiais, užmiršime to, ką Jėzus mokė, gyvenime dėl savęs, o ne dėl kitų – ir daug kitų. Pasauliui reikia drąsos, vilties, tikėjimo ir Kristaus mokinių ištvermės. Pasauliui reikia šių Dvasios dovanų – „meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo, ištikimybės, romumo, susivaldymo“. Dvasios dovana yra gausiai išliejama Bažnyčioje ir kiekviename iš mūsų, kad galėtume gyventi tikru tikėjimu ir veiklia meile, sėti santaikos ir taikos sėklas. Sustiprinti Dvasios ir jos dovanų galime kovoti prieš nuodėmę ir sugedimą, su kantria ištverme atsidėti teisingumo ir taikos darbams, - Sekminių dieną kalbėjo Pranciškus.
Šaltinis Vatikano radijas