Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 08 30 /13:22

Prancūzija atidžiai stebi įvykius Gabone – premjerė

Prancūzija su didžiausiu dėmesiu stebi įvykius Gabone, trečiadienį sakė prancūzų ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).
Temos: 2 Prancūzija Gabonas

Jos komentaras pasirodė Gabono karininkų grupei anksčiau trečiadienį paskelbus, kad jie nušalino šios Vakarų Afrikos valstybės prezidentą Ali Bongo Ondimbą (Ali Bongą Ondimbą).

E. Borne komentaras yra pirmoji reakcija iš Prancūzijos – buvusios kolonijinės valdytojos Gabone, kurios įtaką Afrikoje, regis, apkarpė neseniai įvykdyti perversmai, nušalinę kelias Paryžiui draugiškas vyriausybes.

VIDEO: Gabono kariškiai pareiškė perėmę valdžią, ES diplomatijos vadovas: šis regionas – labai sudėtingoje padėtyje

Kalbėdama ambasadoriams Paryžiuje E. Borne sakė, kad Prancūzijos diplomatams teko susidurti su įvairiomis krizėmis – nuo karo Ukrainoje ir Sudane iki perversmo apimto Nigerio, „ir dabar su didžiausiu dėmesiu stebime padėtį Gabone“.

Pirmadienį prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasmerkė tai, ką jis pavadino pastarųjų metų perversmų epidemija prancūzakalbėje Afrikoje – nuo Malio ir Burkina Faso iki Gvinėjos ir, neseniai, Nigerio.

Paryžius laiko nuolatines pajėgas daugelyje savo buvusių kolonijinių teritorijų, įskaitant Gaboną, kur dislokuota 370 karių, kai kurie iš jų – sostinėje Librevilyje, teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos interneto svetainėje.

A. Bongo Ondimbos tėvas Omaras Bongo Ondimba (Omaras Bongas Ondimba), buvo vienas iš artimiausių Prancūzijos sąjungininkų iškart po kolonijinės epochos, o A. Bongo Ondimba jau seniai reguliariai lankosi Paryžiuje. Ten jo šeima valdo didelį nekilnojamojo turto portfelį, kurį tiria kovos su korupcija teisėjai.

E. Macronas kovą lankėsi Gabone, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime dėl miškininkystės, o kai kurie opozicijos atstovai šį žingsnį suprato kaip palaikymą A. Bongo Ondimbai prieš šeštadienį vykusius ginčijamus prezidento rinkimus.

Tuo metu Librevilyje sakydamas kalbą E. Macronas neigė bet kokius Prancūzijos siekius kištis į Afrikos reikalus, teigdamas, kad kišimosi amžius jau seniai baigėsi.

2013 metais tuometinės šalies vyriausybės prašymu Prancūzija ėmėsi karinės intervencijos, kad atremtų islamo ekstremistus Malyje.

Po praėjusį mėnesį Nigeryje įvykdyto perversmo E. Macronas atsisakė pripažinti karinį režimą ir pažadėjo paremti Vakarų Afrikos regioninį bloką ECOWAS, kurio kai kurios narės remia karinius veiksmus prieš pučo lyderius.

Kadaise buvusios neginčijamos užsienio galios Vakarų Afrikoje Prancūzijos įtaka ilgą laiką mažėjo dėl Kinijos ir, pastaruoju metu, Rusijos, kurią Paryžius kaltina antiprancūziškų nuotaikų kurstymu visame regione, konkurencijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs