Per vakarienę Paryžiuje kreipdamasis į armėnų bendruomenę, E.Macronas sakė, kad Prancūzija yra tarp pirmųjų šalių, pasmerkusių armėnų žudynes kaip genocidą.
„Prancūzija visų pirma yra šalis, žinanti, kaip žvelgti istorijai į akis“, – sakė jis.
Armėnija ir Turkija dešimtmečius ginčijasi dėl to, ar armėnų žudynės ir trėmimai, kurias Pirmojo pasaulinio karo metais vykdė juos valdžiusi Osmanų imperija, turėtų būti laikomos genocidu.
Turkija kategoriškai neigia, kad 1915 metais prasidėjusios armėnų žudynės, kalinimas ir trėmimai yra genocidas.
Armėnija savo ruožtu tvirtina, kad tai buvo genocidas, kuris nusinešė 1,5 mln. gyvybių. Armėnai jo atminimo dieną mini balandžio 24-ąją, nes tą dieną 1915 metais Osmanų vyriausybė Konstantinopolyje suėmė ir nužudė grupę armėnų intelektualų.
E.Macronas kalbėjo per vakarienę, kurią organizavo Prancūzijos armėnų organizacijų koordinavimo taryba (CCAF). Savo kalboje jis ragino „rytojaus piliečius gerai žinoti praeities tiesas“ ir protestavo prieš bet kokias neigimo formas.
Prancūzija 2001 metų sausį tapo viena pirmųjų svarbių Europos šalių, pavadinusių armėnų žudynes genocidu. Tai dabar pripažįsta daugiau kaip 20 kitų valstybių.
Pasak Prancūzijos prezidento, jis jau anksčiau informavo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą apie savo sprendimą.
Per minėtą renginį E.Macronas taip pat pagerbė pernai spalį mirusį armėnų kilmės prancūzų dainininką Charles'į Aznavourą, o dainininko sūnus Nicolas Aznavouras įteikė jam tradicinę armėnų fleitą duduką iš abrikoso medienos.
Prancūzijos armėnų bendruomenė sveikino E. Macrono pareiškimą.
Mouradas Papazianas iš CCAF pavadino Prancūziją pavyzdžiu ir sakė: „Vertiname tai, kad prezidentas tesėjo savo pasižadėjimą. Tai žingsnis link pripažinimo.“
Muzikantas Andre Manoukianas sakė, jog tai „didelis džiaugsmas“, ir pridūrė: „Tai žymi labai svarbią akimirką armėnų kilmės prancūzams.“
E. Macronas spalio mėnesį lankėsi Armėnijos sostinėje Jerevane, kur vyko Frankofonijos susitikimas ir kur jis paskelbė, kad netrukus grįš valstybinio vizito.