Sprendimas, kad Europos Sąjunga finansuos šaudmenų tiekimą Ukrainai, buvo priimtas kovo mėnesį per Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Tam reikalingi 2 mlrd. eurų bus skirti iš Europos „taikos fondo“. Tiekti šaudmenis anksčiau ragino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo vizitą Briuselyje. Kalbama apie 155 mm šaudmenis, kurie naudojami tolimojo nuotolio artilerijoje.
Europos Sąjungoje šiuo metu tokie šaudmenys gaminami Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, jie naudojami Lenkijos savaeigėse haubicose „Krab“, kurios buvo perduotos Ukrainos pusei.
Tačiau ES aukščiausiojo lygio susitikimo politinį susitarimą reikia paversti teisiniu dokumentu. Šiuo klausimu vyksta derybos.
Iš 2 mlrd. eurų pusė sumos turi būti panaudota šaudmenų tiekimui iš valstybių narių sandėlių kompensuoti. Tačiau šiuo metu šiuose sandėliuose trūksta šovinių, todėl atsirado poreikis juos pirkti už ES ribų.
„Tačiau tam pasipriešino Prancūzija. Esant tokiai situacijai, išeitis būtų įsigyti šaudmenų trečiojoje šalyje dovanojimo pagrindu, o tada kompensuoti jų tiekimą iš valstybės narės sandėlių, perduodant kitą ginkluotę į trečiąją šalį. Šiuo klausimu vyksta diskusijos“, – PAP sakė ES šaltinis.
Kai kurių diplomatų nuomone, Prancūzijos sprendimą gali lemti ginklų kompanijų lobizmas.
Didesnė problema – antrasis milijardas eurų, kuris bus skirtas bendriems viešiesiems pirkimams Europos pramonėje, t.y. de facto Lenkijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Lenkija yra didžiausia gamintoja.
„Prancūzai prieš Kalėdas blokavo ES sprendimą dėl antrojo milijardo eurų. Projekte buvo nuostata, kad amunicija bus kompensuojama tik pagal Ukrainos pateiktą prašymą. Tačiau Paryžius, nepaaiškindamas kodėl, nori, kad ši nuostata būtų išbraukta.
Tai taip pat reikštų, kad šaudmenys, kurių Ukrainos pusė neprašė, galėtų būti kompensuojami. Be sprendimo dėl šaudmenų, Prancūzija nori, kad dokumentas būtų papildytas galimybe komensuoti už raketų tiekimą“, – PAP sakė aukštas ES šaltinis.
Kai kurių diplomatų nuomone, Prancūzijos sprendimą gali lemti ginklų kompanijų lobizmas.
„Siekiama sukurti mechanizmą, kuris priverstų užsakyti tam tikrą įrangą, kurios Ukrainos pusei iš tikrųjų gali neprireikti“, – Lenkijos spaudos agentūrai sakė vienas ES diplomatas.
Dauguma ES šalių, tarp jų ir Lenkija, protestavo prieš tokius pakeitimus.
Lenkijos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadosas ambasadorių susitikime Briuselyje nurodė, kad ES negali gaišti laiko ir turi užtikrinti, kad Ukraina kuo greičiau gautų šaudmenų atsargas.
Lenkija esą taip pat išreiškė nusivylimą, kad ES nepavyko pasiekti susitarimo, ir nurodė, kad tai bus sunku paaiškinti Ukrainos partneriams.
Lenkija, sakė A.Sadosas, nesutiks su jokiomis kompensacijomis už įrangą ar šaudmenis, kurių neprašo Ukraina.
Derybos šiuo klausimu turi būti atnaujintos trečiadienį.
