Paryžius pareiškė, kad tokios pozicijos bus laikomasi „laukiant garantijų“, kad į valdžios postus bus grąžinti civiliai.
Malio karinis lyderis Assimi Goita, vadovavęs praeitų metų perversmui, praeitą savaitę taip pat nuvertė paskirtus laikinuosius civilius lyderius – prezidentą ir premjerą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos įvykius apibūdino kaip „perversmą per nepageidaujamą perversmą“.
Naujausi chuntos veiksmai išprovokavo diplomatinį pasipiktinimą ir paskatino Afrikos Sąjungą bei Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (ECOWAS) sustabdyti Malio narystę.
Prancūzijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pareiškė, kad „ECOWAS ir Afrikos Sąjunga nustatė reikalavimus ir raudonas linijas, siekiant aiškiai apibrėžti politinio perėjimo Malyje pagrindą“.
„Laukdama šių garantijų Prancūzija nusprendė laikinai sustabdyti bendras karines operacijas su Malio pajėgomis ir į jas orientuotas nacionalines patariamąsias misijas“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Šie sprendimai bus iš naujo įvertinti ateinančiomis dienomis pagal Malio valdžios pateiktus atsakymus“, – pridūrė ministerija.
Tiek Malio, tiek Prancūzijos pajėgos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su Sachelio regione įsitvirtinusiais džihadistais kovotojais.
Prancūzija į Sachelį yra pasiuntusi apie 5,1 tūkst. karių, dalyvaujančių operacijoje „Barkhane“ (Barchanas), apimančioje penkias šalis – Burkina Fasą, Čadą, Malį, Mauritaniją ir Nigerį.
Prancūzija 2013 metais pasiuntė savo pajėgas į Malį, kad padėtų sustabdyti džihadistų puolimą, o vėliau pradėta „Barkhane“ tęs savo operacijas savarankiškai, nurodė ministerija.
Tuo metu Prancūzijos vadovaujama misija „Takuba“, įkurta 2020 metų kovą, siekiant sudaryti sąlygas Europos kariuomenių specialiųjų pajėgų instruktoriams apmokyti Malio kariuomenę kautis su džihadistais, sustabdys savo darbą.
Vienas kariuomenės pareigūnas Malyje, pageidavęs likti anonimas, sakė, kad šalies tarnybos buvo informuotos apie Prancūzijos sprendimus.
E. Macronas praeitą savaitgalį perspėjo, kad Prancūzija išves savo pajėgas iš Malio, jeigu ši šalis po perversmo pasuktų į radikalųjį islamizmą.
„Radikalusis islamizmas Malyje, kai ten esama mūsų karių? – Niekada“, – savaitraščiui „Journal du Dimanche“ sakė prezidentas.
Nuo pernai rugpjūtį įvykusio perversmo, kai buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita, A. Goita ėjo viceprezidento pareigas. Perversmas įvyko po šalį apėmusių masinių protestų dėl numanomos korupcijos ir džihadistų siautėjimo.
Spaudžiant ECOWAS laikinųjų prezidento ir premjero pareigos buvo suteiktos civiliams, ruošiantis 2022 metų vasarį surengti naujus rinkimus.
Tačiau gegužės 24-ąją vadovaujant A. Goitai buvo nuverstas laikinasis prezidentas Bah Ndaw ir premjeras Moctaras Ouane'as, todėl sustiprėjo abejonės, ar chunta vykdys įsipareigojimą surengti rinkimus.
A. Goita pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas laikinuoju prezidentu. Tikėtina, kad artimiausiu laiku bus paskirtas naujas laikinasis premjeras.
