„Danske Bank“ penktadienį pranešė, jog iš Paryžiaus didžiosios instancijos teismo teisėjo, kuriam pavesta ši byla, šį mėnesį gavo šaukimą į apklausą.
Maždaug prieš metus Prancūzijos tyrėjai „Danske Bank“ statusą iš įtariamojo pakeitė į liudininko. Tačiau dabar šis sprendimas gali būti atšauktas ir bankas vėl gali atsidurti tyrėjų taikiklyje.
Prancūzijos teisėjo laiške taip pat nurodyta, kad tyrimas buvo išplėstas ir į jį buvo įtrauktos 28 mln. eurų vertės operacijos, atliktos 2007–2014 metais.
Fondo „Hermitage Capital“ įkūrėjas Williamas Browderis Danijos parlamente ketvirtadienį pareiškė, kad „Danske Bank“ darbuotojai „atvirai melavo“ Prancūzijos tyrėjams, kurie mėgino nustatyti, ar bankas prisidėjo prie pinigų plovimo schemų.
„Mes nemanome, jog Prancūzijos valdžiai teikėme neteisingą informaciją. Priešingai, yra akivaizdu, jog kuo tiksliau sužinoti, kas įvyko Estijoje, atitinka mūsų interesus“, – pareiškė „Danske Bank“.
Tuo tarpu informuoti šaltiniai britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad „Danske Bank“ per pastaruosius metus ėmė kitaip suprasti, kas vyko Estijoje.
Filialus 14-oje valstybių turintis „Danske Bank“ yra paskelbęs, jog ištyrus finansines operacijas, kurios 2007–2015 metais buvo atliktos per jo Estijos filialą, nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į ženklus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius ir negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta ar paaiškinti jų kilmės.
Kilus šiam skandalui atsistatydino banko vadovas Thomasas Borgenas.
Tyrimus dėl šio skandalo taip pat yra pradėjusios Danijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir JAV institucijos.