N.Sarkozy, kuris Prancūzijos politiniame gyvenime yra vienas labiausiai skaldančių veikėjų, pralaimėjimą priėmė ramiai.
Kai paaiškėjo, kad prancūzai nenori jo matyti besivaržančio dėl prezidento posto, buvęs šalies prezidentas tepasakė, kad skirs mažiau laiko „viešojo gyvenimo aistroms“.
Šiaip rinkimams N.Sarkozy jaučia kone liguistą aistrą – būtent todėl jis pasiryžo vėl pabandyti tapti prezidentu ir atkeršyti socialistui Francois Hollande'ui, kuriam pralaimėjo 2012-aisiais. Be to, N.Sarkozy mano, kad puikiai jaučia visuomenės nuotaiką.
„Turi iš lėto ištraukti adatą“, – kartą apie politiką pasakė N.Sarkozy, bet įpročio taip ir neatsikratė.
Dabar sulaukęs 62-ejų, o politikoje praleidęs keturis dešimtmečius, jis greičiausiai pasitrauks – visam laikui. Bet kad nesistengė, sakyti negalima.
Perėmė D.Trumpo retoriką
N.Sarkozy kampanija buvo itin aistringa ir kieta. Siekdamas privilioti kraštutinių dešiniųjų balsų, jis vis taikėsi į musulmonus ir siūlė tai uždrausti hidžabus universitetuose, tai burkinius Prancūzijos paplūdimiuose.
Išties provokuojančios jo idėjos neabejotinai paliks žymę visoje likusioje kampanijoje, kurios kulminacija taps rinkimai kitų metų gegužę.
Po Donaldo Trumpo pergalės N.Sarkozy perėmė šio turtuolio retoriką ir pažadėjo kovoti prieš Paryžiaus elitą ir politinį korektiškumą.
Toliau į dešinę N.Sarkozy buvo nužingsniavęs dar 2012-aisiais, o dabar į kampaniją žengė įsitikinęs, kad anuomet pralaimėjo būtent dėl to, kad nenukrypo dar dešiniau. Bet šįkart atidengė visas kortas.
Jis teigė, kad Prancūzijos tapatybei ir vienybei iškilusi grėsmė, jis peikė islamą ir imigrantus, žadėjo apriboti teisę į pilietybę imigrantų vaikams, tikino, kad tikri prancūzai yra tik galai, ragino priversti visus mokinius valgyti kiaulieną.
Ir nors per JAV prezidento rinkimų kampaniją N.Sarkozy rėmė demokratę Hillary Clinton, po Donaldo Trumpo pergalės jis perėmė šio turtuolio retoriką ir pažadėjo kovoti prieš Paryžiaus elitą ir politinį korektiškumą.
Lydėjo skandalų šešėlis
Tačiau N.Sarkozy tiesiog pernelyg nepopuliarus – prancūzai nepanoro, kad politikas, kurį ir nuo pralaimėtų 2012 metų rinkimų lydėjo skandalai, sugrįžtų į valdžią.
O energingas jo ryžtas skolintis daugybė idėjų iš „Nacionalinio fronto“ kandidatės į prezidentus Marine Le Pen, pastarajai netgi suteiks daugiau patikimumo. O ši radikalė tikrai pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą gegužę.
Prancūzai supranta, kad tvirtinti, jog N.Sarkozy niekada nebesugrįš į politiką, būtų trumparegiška.
Kol kas tikrai neaišku, ką dabar veiks N.Sarkozy. 2014-aisiais, dveji metai po to, kai pažadėjo trauktis iš politikos, jis sugrįžo ir ėmėsi vadovauti dešiniesiems respublikonams. Tačiau tuomet prasidėjo skandalai.
Pirmiausia prokurorai rekomendavo paskelbti N.Sarkozy baudžiamuosius kaltinimus dėl galimai neteisėto 2012-ųjų rinkimų kampanijos finansavimo. Anuomet Prancūziją drebino didžiuliai N.Sarkozy rinkimų renginiai stadionuose.
Be to, jau šį mėnesį libaniečių kilmės verslininkas Ziadas Takieddine'as pareiškė, kad buvęs Libijos lyderis Muammaras Gaddafi skyrė net 50 mln. eurų N.Sarkozy 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai.
Verslininkas teigė pats asmeniškai perdavęs lagaminus su grynaisiais N.Sarkozy ir pastarojo kampanijos vadovui. N.Sarkozy kaltinimus, žinoma, neigia, bet įtaką jo populiarumui jie tikrai padarė.
Žinoma, prancūzai supranta, kad tvirtinti, jog N.Sarkozy niekada nebesugrįš į politiką, būtų trumparegiška. Pykčio jame dar daug – buvęs Prancūzijos lyderis tikina išgelbėjęs „Europą, jei ne visą pasaulį, nuo didelės krizės“.
Bet bent jau šį kartą N.Sarkozy pareiškė nejaučiąs kartėlio ir liūdesio. Jis tiesiog palinkėjo Prancūzijai sėkmės.
