Sprendimas išslaptinti tą medžiagą buvo pasirašytas antradienį ir yra taikomas "dokumentams Eliziejaus rūmuose, susijusiuose su įvykiais Ruandoje 1990-1995 metais", įskaitant genocido laikotarpį, per kurį žuvo apie 800 tūkst. žmonių, sakė vienas prezidento Francois Hollande'o aplinkos šaltinis.
"Prezidentas prieš metus paskelbė, kad Prancūzija turi pateikti skaidrumo įrodymų ir skatinti to laikotarpio atminimą", - nurodė šaltinis.
Dokumentai, tarp kurių esama diplomatinių ir karinių patarėjų pranešimų ir ministrų bei gynybos pareigūnų posėdžių stenogramų, bus prieinami tiek tyrėjams, tiek genocido aukoms atstovaujančioms asociacijoms, informavo Prancūzijos prezidentūra.
Prancūzijos ir Ruandos ryšiai išlieka įtempti, o Ruandos prezidentas Paulis Kagame (Polis Kagamė) kaltina Paryžių prisidėjus prie genocido, nes jis palaikė hutų nacionalistinę vyriausybę, vykdžiusią masines žudynes, kurių aukomis tapo daugiausiai tutsių etninės grupės nariai.
Paryžius ne kartą neigė tuos kaltinimu ir tvirtino, kad Prancūzijos pajėgos stengėsi apsaugoti civilius. Abiejų šalių diplomatiniai santykiai buvo visiškai įšaldyti 2006-2009 metais.
P.Kagame per vasarį vykusį vizitą UNESCO būstinėje Paryžiuje nesusitiko nei su vienu Prancūzijos pareigūnu.
Genocidą įžiebė hutų etninei grupei priklausiusio Ruandos prezidento nužudymas, kai jo lėktuvas buvo numuštas 1994 metų balandį.
P.Kagame praeitais metais sukėlė sąmyšį, keliskart pakartojęs kaltinimus Prancūzijai, ruošiantis minėti genocido vykdyto nuo 1994-ųjų balandžio iki liepos, 20-ąsias metines.
