2020 11 03 /15:32

Prancūzija ketina uždrausti turkų ultranacionalistų organizaciją „Pilkieji vilkai“

Prancūzija planuoja uždrausti veikti šalyje turkų ultranacionalistų grupei, žinomai kaip „Pilkieji vilkai“ (Bozkurtlar), pirmadienį nurodė vidaus reikalų ministras, nors toks žingsnis gali dar labiau padidinti įtampą santykiuose su Turkija.
Armėnų memorialinis centras Desin Šarpjė mieste
Armėnų memorialinis centras Desin Šarpjė mieste / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Apie planuojamą organizacijos, kuri oficialiai vadinasi „Idealistų ramovės“, paleidimą buvo paskelbta po praeitą savaitgalį įvykusio incidento, kai vienas memorialas armėnų žudynėms Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą buvo aprašinėtas grafičiais, įskaitant „Pilkųjų vilkų“ pavadinimą.

Siūlymas uždrausti „Pilkuosius vilkus“, laikomus Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą remiančios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP) sparnu, bus trečiadienį pateiktas svarstyti Prancūzijos kabinetui, sakė vienam parlamento komitetui vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

„Švelniai tariant, kalbame apie ypač agresyvią grupę“, – pabrėžė G.Darmaninas.

„Ji nusipelnė būti paleista“, – pridūrė ministras ir paaiškino, kad tokiu atveju už šios grupės akcijas arba susirinkimus galėtų būti skiriamos baudos arba įkalinimo bausmės.

Toks žingsnis buvo anonsuotas, kai žudynėms, kurias Armėnija laiko armėnų genocidu, skirtas atminti memorialinis centras vandalų buvo išniekintas proturkiškais šūkiais. Tarp paliktų užrašų buvo „Pilkųjų vilkų“ pavadinimas ir „RTE“ – R.T.Erdogano inicialai.

Incidentas Desin Šarpjė mieste įvyko tvyrant didelei įtampai tarp Prancūzijos armėnų ir turkų bendruomenių dėl konflikto Kalnų Karabache.

Rugsėjo pabaigoje atsinaujinus konfliktui Azerbaidžano regione, kurį nuo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusio karo kontroliuoja armėnų separatistai, Turkija tvirtai rėmė savo sąjungininką Baku.

Praeitą trečiadienį keturi žmonės buvo sužeisti šalia Liono per susirėmimus tarp įtariamų turkų nacionalistų ir armėnų, protestavusių prieš Azerbaidžano karinį puolimą.

Armėnai jau seniai deda pastangas, kad nuo 1915 metų Osmanų imperijoje vykusios jų protėvių masinės žudynės būtų pripažintos genocidu.

Pirmadienį prieš Armėnijos konsulatą Lione buvo surengtas naujas akivaizdus vandalizmo aktas. Ant pastato geltonais dažais buvo užrašyta „1915“, širdelės pavidalo jaustukas ir inicialai „RTE“.

Prancūzijoje veikiantis Armėnų siekių gynimo komitetas (CDCA) sveikino planus uždrausti „Pilkuosius vilkus“.

„Armėnų kilmės Prancūzijos piliečiai laukė šio sprendimo, nes jie yra išsigandę, – naujienų agentūrai AFP sakė CDCA pirmininkas Jules'is Boyadijanas. – Jie nemanė, kad Prancūzijoje jiems teks gyventi apimtiems baimės.“

„Nėra vietos mūsų šalyje“

Nuogąstaujama, kad šis G.Darmanino žingsnis gali dar labiau padidinti įtampą su Ankara.

Turkijoje „Pilkieji vilkai“ palaiko glaudžius ryšius su Devleto Bahceli vadovaujama MHP, sudariusia politinį aljansą su R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP).

Kai kurių analitikų nuomone, MHP parama yra gyvybiškai svarbi R.T.Erdogano tolesniam dominavimui Turkijoje, o paties D.Bahceli palaikymas galėjo būti pagrindinis veiksnys, nulėmęs jo pergalę 2018 metų prezidento rinkimuose.

„Pilkieji vilkai“ laikomi kovingu MHP sparnu. 8-e ir 9-e dešimtmečiais jo nariai siejo chaosą Turkijos gatvėse, dažnai įsiveldami į susirėmimus su kairuoliais aktyvistais.

„Pilkieji vilkai“ ir MHP nariai tradiciškai demonstruoja savo ištikimybę rankos gestu – pakeldami į viršų mažąjį pirštą ir smilių.

Su judėjimu siejamas ir turkų nacionalistas Mehmetas Ali Agca, 1981 metais bandęs nužudyti popiežių Joną Paulių II.

„Tai puiki žinia“, – pabrėžė prancūzų parlamentarė Yael Braun-Pivet, vadovaujanti Teisės reikalų komitetui, kuriame G.Darmaninas padarė savo pareiškimą.

„Šioms smurtinėms grupėms nėra vietos mūsų šalyje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Y. Braun-Pivet.

Tarp Prancūzijos ir Turkijos jau keletą savaičių tvyro įtampa, pasiekusi kulminaciją praėjusį mėnesį, kai buvo nupjauta galva vienam prancūzų mokytojui, parodžiusiam savo mokiniams pranašą Muhammadą vaizduojančias karikatūras.

Po tos žmogžudystės prezidentas Emmanuelis Macronas stojo ginti žodžio laisvę, įskaitant teisę pašiepti religiją. R.T.Erdoganas savo ruožtu pasiūlė E. Macronui pasitikrinti psichinę sveikatą.

Reaguodamas į tuos komentarus Paryžius atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Ankaroje.

Šeštadienį duodamas interviu leidiniui „al Jazeera“, E.Macronas apkaltino Turkiją laikantis „karingos“ pozicijos savo NATO sąjungininkų atžvilgiu. Anot prancūzų lyderio, įtampa galėtų atslūgti, jei R.T.Erdoganas rodytų pagarbą ir nebemeluotų.

Po pastarųjų savaičių islamistų išpuolių Prancūzija taip pat ėmėsi veiksmų, kad uždraustų radikalias islamistų grupuotes ir nutrauktų jų finansavimą iš užsienio.

Prancūzijos šiauriniame Kompjenės mieste pirmadienį buvo rastos dviejų šernų galvos naujų Prancūzijos ir Turkijos kultūrinių mainų asociacijos biuro statybų vietoje. Asociacija pranešė pateikusi skundą dėl įsibrovimo ir „islamofobiško akto“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais