Po keletą mėnesių trūkusių konsultacijų vyriausybė trečiadienį atskleidė „visuotinės nacionalinės tarnybos“ planą, pernai prieš prezidento rinkimus žadėtą įgyvendinti E.Macrono.
Kitaip nei prezidentas siūlė anksčiau, tai bus ne pažintis su karių gyvenimu, o civilinė tarnyba, turinti apie 16 metų amžiaus berniukams ir mergaitėms įskiepyti meilę tėvynei bei savanoriškumo kultūrą.
Nors šios iniciatyvos mastas nuo siūlymo paskelbimo buvo sumažintas, 15 jaunimo organizacijų priešinasi vyriausybės užmojams ir tikina, kad jaunuoliai turėtų patys rinktis, kaip pasitarnauti visuomenei, o ne būti priverčiami atlikti tarnybą.
Atsakydamas į kritiką generolas Danielis Menaouine'as, paskirtas prezidento vadovauti projekto darbo grupei, ketvirtadienį interviu radijui „Europe 1“ pareiškė: „Mano iššūkis nėra privalomasis tarnybos pobūdis, o jos patrauklumas“.
„Būtina, kad jaunuoliai norėtų ateiti“, – pareiškė jis.
Visuomenės sanglaudos beieškant
Prancūzijoje paskutiniai šauktiniai buvo demobilizuoti 2001-aisiais, kai buvo panaikinta beveik amžių galiojusi privalomoji karinė tarnyba, kurią atliko milijonai vyrų.
Nors kai kurie su nostalgija prisimena tarnybą kariuomenėje ir teigia, kad ji ugdo brolybę, daugelis prancūzų su palengvėjimu atsiduso, kai buvęs prezidentas Jacques'as Chiracas atsisakė šauktinių sistemos.
Naujoji dviejų etapų nacionalinė tarnyba bus įtvirtinta konstitucijoje. Šia sistemą ketinama galutinai įgyvendinti per septynerių metų laikotarpį, o bandomoji stadija prasidės 2019-aisiais.
Kiekvienais metais joje dalyvaus apie 750 tūkst. jaunuolių – taigi, valstybė susidurs su milžinišku logistiniu iššūkiu.
Per pirmąjį „integracijos etapą“, truksiantį dvi savaites, moksleiviai atostogų metu atliks tarnybą valstybinėse stovyklose ir internatinėse mokyklose visoje šalyje. Jaunuoliai bus mokomi teikti pirmąją pagalbą, orientuotis ir kitų pagrindinių įgūdžių.
Per antrąjį etapą jie atliks „kolektyvinį projektą“, pavyzdžiui, savanoriauti labdaros organizacijose ar vietos valdžios įstaigose.
E.Macrono teigimu, tokia sistema padėtų sustiprinti visuomenės ryšius šalyje, kur tvyro nesantaika tarp kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų šalininkų, varguolių ir turčių, tikinčiųjų ir ateistų.
Kiekvienais metais tarnyboje dalyvaus apie 750 tūkst. jaunuolių – taigi, valstybė susidurs su milžinišku logistiniu iššūkiu.
Iš pradžių prezidentas pristatė iniciatyvą kaip būdą suteikti jaunajai kartai „tiesioginės karinio gyvenimo patirties kartu su jos praktiniais įgūdžiais ir reikalavimais“.
Tačiau idėja sukėlė pasipiktinimą pačioje kariuomenėje, skiriančiai daug išteklių terorizmo prevencijai bei vidaus ir užsienio operacijoms. Be to, nuogąstaujama, kad naujoji sistema užkraus valstybei didelę finansinę naštą: darbo grupės skaičiavimais, ji kainuos biudžetui apie 1,6 mlrd. eurų per metus.
Vyriausybė ne vieną mėnesį dvejojo dėl E.Macrono iniciatyvos, o gynybos ministrė Florence Parly išsakė nuogąstavimų dėl šio užmojo masto ir pareiškė, kad ši tarnyba „tikriausiai nebus privaloma“.
Vis dėlto E.Macronas – pirmasis Prancūzijos prezidentas, neatlikęs tarnybos kariuomenėje, nes pilnametystės sulaukė, kai šaukimo jau buvo atsisakyta – tvirtai laikosi pozicijos, kad nacionalinė tarnyba turi būti privaloma.
Jis teigia siekiantis įskiepyti jaunuoliams „principų, kuriuos būtų verta ginti ir už juos kovoti socialinėje, aplinkosaugos bei kultūros srityse“.
Per savo Naujųjų metų kreipimąsi 40-metis centristas, žadantis atgaivinti visuomenėje patriotizmo nuotaikas, pamėgdžiojo buvusį JAV prezidentą Johną Kennedy ir pasakė prancūzams: „Kiekvieną dieną klauskite savęs, ką galite padaryti savo šalies labui.“
Dėl daugelio civilinės tarnybos aspektų dar nėra galutinai susitarta – pavyzdžiui, dar neaišku, kas tokį procesą administruos.
Darbo grupė pasiūlė pavesti šią užduotį kitiems jaunuoliams, tokiems kaip viešojo administravimo bei pedagogikos studentai ir jauni atsargos kariai. Organizacinius klausimus taip pat galėtų padėti spręsti kariuomenė.
Likusios detalės turi paaiškėti per artimiausiais mėnesiais vyksiančias konsultacijas tarp vyriausybės ir jaunimui bei tėvams atstovaujančių organizacijų.
Tačiau jau šiuo etapu vyriausybės planams negaili kritikos konservatyvioji Respublikonų partija ir kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris (anksčiau vadinęsis Nacionaliniu frontu).
Respublikonai įsitikinę, kad veiksminga būtų tik tokia tarnyba, kuri truktų mažiausiai pusmetį, o Nacionalinio sambūrio atstovai pavadino civilinės tarnybos idėją „tam tikra pagražinta poilsio stovykla“.
