Stačiatikių bažnyčią pačioje Eifelio bokšto pašonėje, stiliumi visiškai išsišokančią iš Paryžiaus architektūros, turėjo atidaryti Vladimiras Putinas kitą trečiadienį per vizitą Prancūzijoje, bet dabar jos prezidentas sako nebesąs tikras, ar priims Kremliaus lyderį. V.Putino paramą Sirijos oro smūgiams F.Hollande`as vadina nepriimtina, o jei ir susitiks – tik tam, kad padarytų viską, stabdant Sirijos režimo antskrydžius Alepe. Vizitas nebūtų apsikeitimas malonybėmis, sako Prancūzijos diplomatijos vadovas, pats ką tik grįžęs iš Maskvos ir Vašingtono.
„Ten būta karo nusikaltimų, tai pripažino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Tai pripažinta. Dabar reikia nustatyti, kas kaltas. Turime tarptautinę teisę, turime tarptautinį baudžiamąjį teismą. Prancūzija susisieks su jo prokurore – išsiaiškinti, kaip ji galėtų pradėti tyrimą. Tarptautinė teisė egzistuoja“, – aiškino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean`as-Markas Ayraultas.
Jau kelios šalys, tarp ir jų ir JAV ragina tirti karo nusikaltimus, kai Rusijos ir Sirijos lėktuvai subombardavo pagalbos vilkstines ir ligonines, bet būtų ironiška, jei Maskvai ir šiandien dar vadinantis „partnere“ Paryžius būtų tas, kuris rastų būdą pradėti pirmąjį istorijoje baudžiamąjį tyrimą prieš Jungtinių Tautų saugumo tarybos nuolatinę narę.
Rusija šeštadienį vetavo Prancūzijos parengtą saugumo tarybos rezoliuciją, kuria reikalaujama stabdyti antskrydžius virš Alepo, o užpernai ir kitą rezoliuciją, kuria Sirijos karo nusikaltimus raginta perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Todėl neaišku, kaip Paryžius sugebėtų apeiti Maskvos veto teisę ir iškelti bylą, nes Sirija neprisijungusi prie tarptautinio tribunolo. Bet Prancūzija naršo jo statutą, ieškodama galimybių.
Bet didžiausias Sirijos prezidento užtarėjas su vienu iš didžiausių Basharo al Assado priešų – vėl bičiuliai. Nepraėjus nė metams po to, kai Turkija numušė iš Sirijos įskridusį Rusijos bombonešį, V.Putinas atvyko pas Recepą Tayyipą Erdoganą. Tai jau trečias jų susitikimas susitaikius. Rusijos lyderis pasveikino Turkijos prezidentą įveikus perversmą; R.T.Erdoganas nepaminėjo Rusijos, kai skundėsi dėl nesibaigiančių Alepo bombardavimų.
Rusijos vadovas iškart pakėlė pasaulinę naftos kainą, kai Tarptautiniame energetikos forume sutiko prisijungti prie jos gavybos ribojimų. Bet tikruoju naujosios draugystės tarp Rusijos ir Turkijos įrodymu tapo šį vakarą pasirašytas susitarimas tiesti dėl nesutarimų atidėliotą dujotiekį Juodosios jūros dugnu ir paversti Turkiją rusiškų dujų skirstymo centru. Nors ekonominis jo tikslingumas abejotinas, sutartis vainikuoja V.Putino planą aplenkti Ukrainą ir pakeisti žlugusį „Pietų srauto“ vamzdyną į Europos Sąjungą.
