Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas vėliau pirmadienį turėtų kalbėtis su savo britų kolege Priti Patel, Londonui piktinantis dėl „nepriimtino“ Lamanšą kertančių ir salą pasiekiančių žmonių skaičiaus.
„Britanija neturi teisės mus mokyti“, – sakė G.Darmaninas televizijai „Cnews“.
Britanija „turėtų liautis naudojusi mus kaip bokso kriaušę savo vidaus politikoje“, pridūrė jis.
Derybos turėjo vykti Paryžiuje, bet nuspręsta jas surengti vaizdo konferencijos ryšiu, P.Patel likus šalyje dėl sprogimo prie ligoninės Liverpulyje, kuris laikomas teroristiniu išpuoliu.
Ilgai užsitęsęs ginčas sustiprėjo paskutinėmis dienomis, rekordiniam skaičiui migrantų nuo Prancūzijos pakrantės kirtus Lamanšo sąsiaurį, kad pasiektų Angliją. Londonas kaltina Paryžių dėl nepakankamų jo veiksmų jiems sustabdyti.
Ginčas dar labiau padidino įtampą tarp JK ir Prancūzijos, kilusią dėl žvejybos teisių po „Brexito“ ir keliančią grėsmę išprovokuoti visapusišką prekybos karą.
Ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas žurnalistams sakė, kad derybose turėtų būti kalbama apie „netikėtai“ išaugusį Lamanšo sąsiaurį kertančių žmonių skaičių.
„Akivaizdu, kad mums reikia toliau dirbti drauge su mūsų prancūzų kolegomis, kad užkirstume kelią šiems plaukimams per sąsiaurį rizikuojant gyvybėmis“, – sakė atstovas.
„Dirbti konstruktyviai“
Remiantis Britanijos pateikiamais duomenimis, ketvirtadienį sąsiaurį kirto 1 185 migrantai – tai yra naujas rekordas. Prieš dieną jų buvo 853.
Penktadienį buvo pranešta apie trijų žmonių, bandžiusių perplaukti sąsiaurį kanoja, dingimą.
G.Darmaninas, neįprastai atvirai kritikavęs Prancūzijos kaimynę, leido suprasti, jog dėl tokio didelio skaičiaus migrantų kalta pati britų vyriausybė.
Jis kaltino šiaurinėje Prancūzijoje prie Kalė ir Diunkerko įsikūrusius britų aktyvistus trukdant prancūzų saugumo pajėgų darbui.
„Aš priminsiu britų kolegei, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO), trukdančios dirbti policijos ir žandarmerijos pajėgoms, daugiausia yra britų NVO su [jose dirbančiais] britų piliečiais, esančiais Prancūzijos žemėje“, – sakė jis.
„Kontrabandininkai, organizuojantys (žmonių kontrabandos) tinklus ir išnaudojantys moteris ir vaikus, labai dažnai yra įsikūrę Britanijoje“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat sakė, kad migrantai yra tiesiog skatinami vykti į JK, nes jos darbo rinka yra iš dalies priklausoma nuo „neteisėtų, pigiai dirbančių darbuotojų“.
„Jeigu britai labai rimtai pakeistų savo įstatymą – jie tai darė, bet nepakankamai – Kalė arba Diunkerke nebebūtų žmonių“, – kalbėjo G.Darmaninas.
„Mes visi esame Britanijos politikos aukos. Mes neturime susipainioti“, – kalbėjo jis.
Liepos mėnesį JK sutiko papildomai skirti Prancūzijai 62,7 mln. eurų sienos apsaugai. Ši suma papildė šimtus milijonų eurų, skirtų per pastaruosius 15 metų saugumo stiprinimui Kalė ir kitų uostų prieigose.
B.Johnsono atstovo teigimu, bendradarbiavimas yra vienintelis būdas eiti toliau.
„Mes ir toliau laikome Prancūziją artima JK sąjungininke. Norime dirbti konstruktyviai ir išspręsti šią problemą“, – kalbėjo premjero atstovas.
