Praėjusią savaitę prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės pristatytuose pakeitimuose daugumai žmonių pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų. Be to, būtų padidintas įmokų stažas, reikalingas visai pensijai gauti.
Prancūzijos profesinės sąjungos nedelsdamos paragino surengti masinį susibūrimą – pirmą tokį nuo tada, kai žmonės reiškė nepasitenkinimą prieš 12 metų, pensinį amžių padidinus nuo 60 iki 62 metų.
Tikimasi, kad dėl streikų bus sustabdytos didžioji dalis sostinės viešojo transporto paslaugų, o visoje Prancūzijoje bus atšaukta daugybė traukinių.
-
Tūkstančiai dalyvavo eitynėse Paryžiuje, skirtose 2013 metais nužudytoms kurdėms atminti
-
Nepaisydamas streikų grėsmės, E.Macronas siekia įgyvendinti pensijų reformą Prancūzijoje
-
Nepaisydama Prancūzijos prašymų, Australija atsisakys sraigtasparnių „Taipan“
-
Prancūzija: Irane įkalinto Prancūzijos ir Airijos piliečio sveikatos būklė kritinė
-
Minint 60 metų draugystės sukaktį, Prancūzijos ir Vokietijos santykiai išgyvena krizę
Pagrindinės mokytojų profsąjungos teigimu, daugeliui tėvų teks patiems prižiūrėti savo vaikus, nes tikimasi, kad 70 proc. pradinių mokyklų mokytojų streikuos, o dauguma mokyklų visai dienai bus uždarytos.
Radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas sakė, kad tikisi „daugybės žmonių gatvėse ir daugybės streikuojančių žmonių“.
Profsąjungos tikisi, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų.
Tuo metu Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad policija tikisi 550–750 tūkst. protestuotojų, įskaitant 50–80 tūkst. Paryžiuje.
Trečiadienį vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad 10 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų – iš kurių daugiau nei trečdalis sostinėje – bus parengtyje, saugantis, be kita ko, maždaug tūkstančio galinčių smurtauti demonstrantų.
Susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as perspėjo, kad tai bus „pragariškas ketvirtadienis“, ir paragino visus, kurie gali, dirbti iš namų.
Sutrikus Paryžiaus metro ir autobusų eismui, su sunkumais susidurti gali krepšinio sirgaliai, bandydami patekti į išparduotas amerikiečių NBA lygos rungtynes tarp Detroito „Pistons“ ir Čikagos „Bulls“ klubų Paryžiaus šiaurės rytuose.
E.Macronas Barselonoje
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui. Negana to, tai mėginama daryti vyraujant didelei infliacijai ir šaliai vis dar atsigaunant po COVID-19 pandemijos.
Paskutinis E.Macrono bandymas reformuoti pensijų sistemą 2019-aisiais buvo nutrauktas po metų, kai Europai smogė COVID-19. Tuomet jis paskatino ilgiausią per tris dešimtmečius Paryžiaus transporto tinklo streiką.
Praėjusiais metais per sėkmingą kampaniją perrinktas 45-erių centristas pažadėjo tęsti planus pavėlinti pensinį amžių ir atkreipė dėmesį į niūrias prognozes, pranašaujančias, kad dešimtmečio pabaigoje pensijų sistema gali susidurti su dideliu deficitu.
Dabartinis Prancūzijos pensinis amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Tačiau profsąjungos įtariai žiūri į naująją pertvarką, norėdamos apsaugoti tuos, kurie pradėjo dirbti būdami jauni arba dirba fiziškai sunkų darbą.
Visgi Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne gina reformą, kuri dar bus svarstoma parlamente, kaip būdą į pensiją išėjusiems žmonėms užtikrinti didesnį teisingumą.
„Keturi iš dešimties prancūzų, labiausiai pažeidžiami, turintys kukliausias pajamas, dirbantys sunkų darbą, galės išeiti į pensiją nesulaukę 64 metų“, – sakė ji parlamentui.
Pats E.Macronas ketvirtadienį bus ne Prancūzijoje – jis ir devyni ministrai dalyvaus Prancūzijos ir Ispanijos viršūnių susitikime Barselonoje.
Tačiau šalyje liks darbo ministras Olivier Dussoptas.
Policijos duomenimis, 2010-aisiais prieš planą padidinti pensinį amžių iki 62 metų protestavo daugiau nei milijonas žmonių, tačiau tuometinio prezidento Nicolas Sarkozy dešiniojo sparno vyriausybės pasiūlytas įstatymas vis tiek buvo priimtas.
