Apie šiuos planus pranešta Prancūzijai pradedant ruoštis po mažiau nei metų įvyksiantiems prezidento rinkimams.
Per praėjusius rinkimus 2017 metais su Rusija siejamos grupės buvo kaltinamos dėl masinių kibernetinių atakų prieš prezidento Emmanuelio Macrono centristinę partiją. Rinkimuose dabartinis prezidentas varžėsi su ultradešiniųjų pažiūrų kandidate Marine Le Pen.
Rusijos programišiai taip pat buvo kaltinami bandymu paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimų rezultatus buvusio prezidento Donaldo Trumpo naudai ir kišimusi į referendumą dėl „Brexito“ Jungtinėje Karalystėje.
Maskva neigia, kad rengia kibernetines atakas ir kišasi į rinkimus užsienyje.
Agentūroje, kuriai vadovaus nacionalinio saugumo biuras SGDSN, dirbs iki 60 žmonių, kurie tikrins interneto turinį, parlamente kalbėjo SGDSN vadovas Stephane'as Bouillonas.
Kalbėdamas Nacionalinės Asamblėjos gynybos komitete S. Bouillonas sakė, kad ši iniciatyva skirta „ne tiesos pataisymui ar nustatymui“, o tam, kad būtų galima atpažinti atakas „iš užsienio valstybės ar organizacijos, kuriomis siekiama destabilizuoti valstybę politiškai“.
Ši agentūra padėtų „politikams, diplomatams, teisininkams ir žiniasklaidai suvokti, kad iš 400 tūkst. žinučių tviteryje apie vieną ar kitą naujieną 200 tūkst. ateina iš botų, esančių užsienio regione, arba kad tam tikros diskusijos atsiranda iš trolių fabrikų“, pridūrė jis.
Gaisrų gesinimas
S. Bouillonas patikino, kad nuo rugsėjo darbą turinti pradėti naujoji Prancūzijos agentūra neveiks kaip žvalgybos tarnyba.
Jos veiklą prižiūrės etikos komitetas, kurio nariai bus renkami iš teisininkų, diplomatinio korpuso, žiniasklaidos darbuotojų ir mokslininkų bendruomenių, sakė jis.
„Mūsų tikslas – kuo greičiau rasti tai, kas greitai plinta, ir sustabdyti padegėją“, – kalbėjo S. Bouillonas. – Kai miškas sudega, deja, būna jau per vėlu.“
Pasak jo, SGDSN atidžiai stebės rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus Vokietijoje, tikėdamasi iš jų pasimokyti.
Prancūzija stebės socialinius tinklus ir gruodį, kai Prancūzijos užjūrio valda Ramiajame vandenyne Naujoji Kaledonija organizuos trečią referendumą dėl nepriklausomybės, kad pamatytų, „ar yra šalių, suinteresuotų, kad (balsavimo) rezultatas pakryptų nebūtinai ta linkme, už kurią balsuoja patys Naujosios Kaledonijos rinkėjai“, kalbėjo saugumo biuro vadovas.
Šaltiniai saugume naujienų agentūrai AFP nurodė, kad vyriausybė jau išbandė sistemą po mokytojo Samuelio Paty brutalaus nužudymo, kurį islamistai įvykdė 2020 metų spalį.
Po šios žmogžudystės buvo suformuota kuopelė, tyrusi prieš Prancūziją nukreiptą kampaniją socialiniuose tinkluose ir susiejusi ją su Turkija.
Prancūzija nėra pirma valstybė, sukūrusi vyriausybinę agentūrą kovai su dezinformacija.
JAV Valstybės departamentas turi Pasaulinės veiklos centrą (Global Engagement Center, GEC), kuris stebi užsienio propagandą ir dezinformaciją.
2018 metais britų vyriausybė taip pat įkūrė padalinį kovai su „valstybinių subjektų ir kitų dezinformacija.
Dar prieš tris metus ES įkūrė Rytų strateginės komunikacijos operatyvinę darbo grupę (East Stratcom Task Force, ESCTF) kovai su Rusijos antieuropietiškomis kampanijomis.
