Nuo gegužės Persijos įlankos regione įtampą didino atakos prieš tanklaivius, vieno JAV bepiločio lėktuvo numušimas ir smūgiai svarbiems Saudo Arabijos naftos infrastruktūros objektams.
Dėl šių incidentų buvo kaltinamas Iranas, bet šiitiška respublika neigė esanti su jais susijusi.
Nors buvo smogta Vašingtono artimai sąjungininkei Saudo Arabijai ir buvo numuštas amerikiečių kariuomenės skraidyklė, Jungtinės Valstijos susilaikė nuo proporcingų atsakomųjų smūgių.
„Stebėjome sąmoningą laipsnišką JAV atsiribojimą“, – kalbėjo F.Parly, atvykusį į kasmetinę „Manamos dialogo“ konferenciją regiono saugumo klausimais. Ministrė pridūrė, kad tokios politikos Vašingtonas laikėsi „jau kurį laiką“, bet dabar ji tapo aiškesnė.
„Kai nebuvo atsakyta į laivų minavimą, buvo numuštas bepilotis lėktuvas. Kai į tai nebuvo atsakyta, buvo subombarduoti dideli naftos pramonės objektai. Kur bus pabaiga? Kokios yra stabilizuojančios priemonės?“ – klausė F.Parly.
„Regionas yra įpratęs prie JAV įsitraukimo pakilimų ir nuosmukių. Vis dėlto šįkart tai atrodo rimčiau“, – sakė ji.
Anot F. Parly, JAV atsitraukimas yra „lėtas procesas“, taip pat pripažino, kad neseniai į Persijos įlankos regioną atplaukė JAV lėktuvnešio smogiamoji grupė.
„Tačiau tendencija, manau, yra gana aiški, todėl tikriausiai nesvarbu, kas laimės ateinančius [JAV prezidento] rinkimus“, – pridūrė prancūzų gynybos ministrė.
JAV lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ ir jį lydinys laivai praeitą savaitę praplaukė Hormūzo sąsiauriu, kad pademonstruotų Vašingtono „įsipareigojimą“ laivybos laisvei, nurodė Pentagonas.
JAV lėktuvnešio smogiamoji grupė sąsiauriu praplaukė pirmąkart nuo birželio, kai tame rajone Iranas numušė JAV bepilotį orlaivį.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras, kalbėdamas nuo tos pačios scenos Bahreino sostinėje Manamoje, tvirtino, kad JAV nesitraukia iš regiono, ir sakė neabejojantis Vašingtono įsipareigojimais.
„Manome, kad JAV pastaruosius septynis dešimtmečius buvo ir yra labai patikimos sąjungininkės“, – sakė ministras.
„Istoriškai Jungtinėse Valstijose yra noras pabandyti pasitraukti iš tarptautinės arenos, tačiau tas noras neatsispindi Amerikos pozicijoje“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie santūrią Rijado reakciją į rugsėjį įvykdytus smūgius Saudo Arabijos naftos infrastruktūrai, A.al Jubeiras teigė, kad karalystė atlieka tyrimą „strategiškai labai kantriai“, kad neliktų „nė menkiausios abejonės“, iš kur atskriejo bepilotės skraidyklės ir raketos.
„Visą laiką sakėme, kad nenorime karo, todėl pulti kariauti nėra racionali pozicija“, – sakė jis.
Raudonosios linijos
Prancūzijos gynybos ministrė taip pat susikirto su JAV dėl laivybos saugumo Persijos įlankoje. Vašingtonas anksčiau šį mėnesį suorganizavo koaliciją, turinčią užtikrinti saugią laivybą strateginiame Hormūzo sąsiauryje. Šios koalicijos centras yra Bahreinas.
Prancūzija, savo ruožtu, teikia pirmenybę Europos misijai, kuri, pasak Paryžiaus, turėtų prasidėti „labai greitai“.
„Norime aiškiai pasakyti, kad mūsų politika skiriasi nuo Amerikos „maksimalaus spaudimo“ politikos“, – pareiškė F.Parly, turėdama omenyje didėjančias Vašingtono sankcijas Teheranui.
„Norėčiau pridurti, kad mes nieko neatimame, o pridedame, nes kai kurios šalys ir taip nebūtų dalyvavusios Amerikos iniciatyvoje“, – sakė ji.
Prancūzijos gynybos ministrė taip pat kalbėjo apie pavojų, kad Sirijoje vėl bus panaudoti cheminiai ginklai. Anot jos, Prancūzija tai būtų „raudonoji linija“.
„Taip, yra pavojus, ir žiūrint į (sukilėlių kontroliuojamą) Idlibo provinciją, yra didelis pavojus, – sakė ji. – Esu tikra, kad jei šie ginklai būtų vėl panaudoti, Prancūzija būtų pasirengusi vėl reaguoti.“
F.Parly taip pat atkreipė dėmesį į įtampą dėl NATO. Anot jos, Aljansas išlieka kertinis Europos saugumo akmuo, tačiau „laikas pereiti nuo smegenų mirties (angl. brain death) prie minčių lietaus (angl. brainstorm)".
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas apie nepakankamą koordinavimą tarp Europos ir JAV, interviu leidiniui „The Economist“ lapkričio pradžioje pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Šis jo pareiškimas sukėlė daug ginčų.
F.Parly sakė, kad per gruodį Londone vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Paryžius pateiks svarstytinų pasiūlymų, įskaitant galimybę suformuoti „grupę išminčių ar vyresniųjų, kad jie mąstytų apie NATO ateitį“.
