Dienraščio vertinimu, tai labai teigiamas, net „stebėtinai teigiamas“ vaizdas, nepaisant skandalingų įvykių, susijusių su pedofilija, ir tos aplinkybės, kad šiuolaikinėje sekuliarioje Prancūzijoje ši tema retai iškyla. Be to, 52 proc. respondentų kunigas tebėra „Dievo liudytojas žemėje“ arba „malonus, išsilavinęs ir kultūringas žmogus“.
Tyrimo rezultatai rodo žymiai padidėjusį Bažnyčios tarnautojų autoritetą Prancūzijos visuomenėje, palyginus su ankstesne apklausa, daryta 1993 m. 76 proc. respondentų (68 proc. 1993 m.) sako, kad kunigu „galima pasitikėti“, „jie visada pasirengę suprasti situaciją, paaiškinti, padėti, patarti, paguosti“. 71 proc. Prancūzijos žmonių mano, kad dvasininkai „myli žmones ir kreipiasi į juos susitikti“, o 50 proc. juos laiko „laimingais žmonėmis, kurie daro kitus laimingais“.
42 proc. katalikų ir 70 proc. save vadinančių netikinčiais sako, kad dvasininkų reputacija smarkiai nukentėjo po pedofilijos atvejų.
Svarbus rodiklis šiame tyrime yra jaunų žmonių atitolimas nuo kunigų. Jei 76 proc. respondentų iš skirtingų amžiaus grupių nurodė, kad bent kartą gyvenime kreipėsi į kunigą (31 proc. iš jų taip ir padarė daugiau nei vieną kartą), tai tarp jaunų žmonių (nuo 18 iki 24 metų), šis procentas sumažėja iki 50. Jauni prancūzai mano, kad „kunigai yra toli nuo socialinės realybės, beverčiai, o jų profesija nereikalinga šiuolaikinėje visuomenėje“.
Prancūzijoje vyskupijų kunigų skaičius sumažėjo nuo 16 075 2005 m. iki 11 908 2015 m. (6108 iš jų – pensinio amžiaus). Manoma, kad iki 2024 m. Prancūzijoje bus ne daugiau kaip 4300 iki pensinio amžius kunigų, o dauguma pensinio amžiaus kunigų negalės dalyvauti apeigose dėl sveikatos būklės. 2016 m. buvo įšventinta 80 vyskupijų kunigų, kai 2006 metais – 135.
