Tėvui Jacques'ui Hameliui buvo perrėžta gerklė prie altoriaus 2016-ųjų liepos 26 dieną. Tuomet jis laikė mišias savo bažnyčioje Sent Etjen diu Ruvrė – Ruano darbininkų klasės priemiestyje šiaurės vakarų Prancūzijoje.
Du 19 metų užpuolikai – Adelis Kermiche'as ir Abdel Malikas Petitjeanas – taip pat paėmė įkaitais maldininkų ir vieną jų sunkiai sužeidė. Paskui užpuolikai pamėgino pasišalinti iš bažnyčios, bet policija juos nušovė.
Vaizdo įraše A.Kermiche'as ir A.M.Petitjeanas teigė esantys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) nariai. Ši grupuotė vėliau pavadino juos savo „kariais“, keršijančiais už Prancūzijos kovą su džihadistais Sirijoje ir Irake.
J.Hamelis buvo nužudytas šalyje galiojus aukšto lygio parengčiai dėl virtinės džihadistų išpuolių. Tos atakos prasidėjo nuo 2015 metų sausį įvykdytų žudynių satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, o smurtas iš viso pareikalavo daugiau nei 250 gyvybių.
Be to, kilo klausimų dėl Prancūzijos žvalgybos tarnybų gebėjimo užkirsti kelią tokiems išpuoliams, nes A.Kermiche'as tuo metu dėvėjo elektroninę apyrankę, su terorizmu kovojančiai policijai nustačius, kad jis du kartus bandė išvykti kovoti į Siriją.
Pasak prokurorų, įtariamieji kunigo nužudymo byloje, Jeanas-Philippe'as Jeanas Louisas, Faridas Khelilis ir Yassine'as Sebaihia, žinojo apie užpuolikų planą. Taip pat įtariama, kad J.-Ph.Jeanas Louisas kelios savaitės iki atakos kartu su A.M.Petitjeanu lankėsi Turkijoje, iš kur mėgino pasiekti Siriją.
Įtariami bendrininkai neigia kaltinimus susimokymu su teroristais, o gynybos advokatai vadina juos „atpirkimo ožiais“.
„Pulkite bedievius“
Prancūzas Rachidas Kassimas, svarbus IS verbuotojas ir įtariamas išpuolio kurstytojas, buvo apkaltintas bendrininkavimu nužudant kunigą, nes padėjo pasirinkti taikinį ir teikė patarimus.
„Pulkite bedievius tarsi alkanas liūtas savo grobį“, – užpuolikams sakė R. Kassimas, remiantis tyrėjų aptiktais garso įrašais ir pokalbiais socialiniuose tinkluose.
Pasak policijos, šis verbuotojas taip pat atsakingas už šiurpą keliantį policininko ir jo draugės nužudymą jų trimečio sūnaus akivaizdoje Paryžiaus priemiestyje Manjavilyje. Tas nusikaltimas buvo įvykdytas kelios savaitės iki J.Hamelio nužudymo.
Manoma, kad RKassimas žuvo per tarptautinės koalicijos antskrydį netoli Irako Mosulo miesto, kur jis gyveno. Tačiau dabar džihadistas teisiamas už akių, nes jo mirtis nepatvirtinta.
Nepaisant to, kad pagrindinių kaltininkų teisme nėra, J. Hamelio artimieji ir nukentėjusieji tikisi sužinoti, kaip jaunuoliai persismelkė ekstremistine ideologija, atvedusia iki išpuolio.
Bažnyčioje įkaitu laikytas Guy Coponet, kuris per ataką buvo sunkiai sužeistas, „nori suprasti, kaip šie vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai galėjo įvykdyti tokias baisybes“, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Mehana Mouhou.
Jo klientas, kuriam dabar yra 92 metai, planuoja dalyvauti bent dalyje teismo posėdžių, vyksiančių per ateinančias keturias savaites.
Katalikų Bažnyčia pradėjo J.Hamelio beatifikacijos procesą – pirmąjį žingsnį kanonizacijos (paskelbimo šventuoju) link. Šį klausimą dabar svarsto Vatikanas.
Popiežius Pranciškus, patvirtinęs pagreitintą procedūrą J.Hameliui, pavadino jį „kankiniu“, mirusiu už savo tikėjimą – tokiu atveju nėra būtini jam priskiriami stebuklai.
