Praėjusią savaitę šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš tokius planus; policijos skaičiavimais, į gatves išėjo 200 tūkst. žmonių, o organizatoriai tvirtina, kad protestas pritraukė pusę milijono piliečių. Pavasarį į valdžią atėjusiam šalies prezidentui tai buvo pirmas toks stambus išbandymas.
Šeštadienį šalyje turėtų įvykti dar daugiau demonstracijų, kurias rengia kraštutinių dešiniųjų partija „Nepalaužta Prancūzija“ (France Insoumise).
Veteranas politikos analitikas Philippe'as Braud sakė, kad vyriausybė turi viršenybę, o protestų judėjimas Prancūzijoje „silpsta jau pastaruosius 10 metų“.
Šiandien „tarp prancūzų paplitęs kažkoks nuolaidumas dėl reformų, kurios laikomos būtinomis“, sakė jis naujienų agentūrai AFP. Pasak politologo, tokia jų pozicija bus „didelė pergalė E.Macronui“.
Ketvirtadienio protestus rengia didžiausia Prancūzijos profsąjunga CGT bei mažesnė sąjunga „Solidaires“. Pastaroji profsąjunga prieštarauja, kad darbdaviams būtų suteiktos naujos galios, o pokyčiai būtų skubotai svarstomi parlamente.
Nors tuose protestuose žada dalyvauti studentų ir mokytojų grupės, kitos įtakingos profsąjungos, įskaitant CFDT ir FO, nesutiko antrą savaitę iš eilės išeiti į gatves.
Nors tuose protestuose žada dalyvauti studentų ir mokytojų grupės, kitos įtakingos profsąjungos, įskaitant CFDT ir FO, nesutiko antrą savaitę iš eilės išeiti į gatves.
Anot prezidento, žadančio pasirašyti keletą vykdomųjų įsakymų, siūlomų priemonių būtina imtis, kad Prancūzijos darbo įstatymai taptų kiek lankstesni, darbdaviai galėtų tartis su savo darbuotojais dėl atlyginimo ir darbo sąlygų ir kad būtų galima mažinti darbuotojų atleidimo kaštus.
Darbo ministrė Muriel Penicaud, penktadienį pristatysianti darbo kodekso reformas ministrų kabinetui, praėjusią savaitę sakė, kad „mes neatsitrauksime“.
Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra nevienareikšmė. Neseniai atlikta BVA apklausa parodė, kad dauguma respondentų mano, jog naujosios reformos padidins Prancūzijos konkurencingumą, bet nepagerins darbuotojų darbo sąlygų.
E.Macrono komanda savo ruožtu tvirtina, kad reformos sumažins nedarbą, kurio lygis – 9,5 proc. – yra beveik dukart didesnis nei Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, ir paskatins darbdavius samdyti daugiau žmonių.
Naujosios priemonės įsigalios, kai joms pritars vyriausybė, ir teisės aktai bus paskelbti oficialiajame Prancūzijos leidinyje.
„Socialinis perversmas“
Nors pagal šią strategiją gali pavykti peržiūrėti griežtus ir sudėtingus darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, kai kurie kritikai tvirtina, kad dėl šio metodo prezidentas E.Macronas primena monarchą ar net „faraoną“.
Tačiau Ph.Braud manymu, E.Macronui „nerūpi jo populiarumas, nes jis žino, kad gatvėje jo nenugalės“.
Kritikos strėlių dėl abejingumo, autoritarinio požiūrio ir ištisos virtinės nesėkmių sulaukiančio prezidento, prie valstybės vairo stojusio gegužę, populiarumo reitingai staigiai nukrito. Dabar jį palankiai vertina 44 proc. prancūzų, rodo pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Odoxa“ atliktos apklausos rezultatai.
Tačiau Ph.Braud manymu, E.Macronui „nerūpi jo populiarumas, nes jis žino, kad gatvėje jo nenugalės“.
Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pasmerkė siūlomas reformas ir sakė, kad jos tėra „socialinis perversmas“. „Odoxa“ apklausos rezultatai rodo, kad studentų ir darbininkų mėgstamo politiko populiarumo reitingas siekia 68 procentus.
Daugumos ES šalių palaikomos darbo rinkos reformos yra būtinos tolesniems E.Macrono planams 28 nares vienijančios Bendrijos atžvilgiu. Prancūzijos prezidentas palaiko kardinalius ES institucinius pokyčius.
