Streikas „rodo augantį nusivylimą mokyklose“, nurodė didžiausia šalies mokytojų profesinė sąjunga „Snuipp-FSU“ antradienį išplatintame pareiškime.
Profsąjunga skundžiasi, kad jos nariai negali tinkamai mokyti, nėra tinkamai apsaugoti nuo koronaviruso infekcijos ir dažnai apie su sveikata susijusias atsargumo priemones sužino iš žiniasklaidos, o ne vadovybės.
Streikas, paskelbtas Prancūzijoje įsibėgėjant balandį vyksiančių prezidento rinkimų kampanijai, yra nemaloni žinia vyriausybei, besididžiuojančiai, kad neuždarė mokyklų, siekdama sumažinti spaudimą tėvams pandemijos metu.
Turint galvoje, kad daug vaikų serga ir sudėtinga derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą, „tai veikiau vaikų dienos centras, o ne įprasta mokykla“, sakė „Snuipp-FSU“.
Prezidento Emmanuelio Macrono būsimi varžovai rinkimuose nepraleido progos pamėginti iš šio streiko pelnyti politinių taškų.
„Jaučiu didžiulį mokyklų bendruomenių ir ypač tėvų skausmą“, – televizijai „France 2“ pareiškė konservatorių kandidatė Valerie Pecresse.
Paskatinta ilgų eilių prie vaistinių, kur būriuojasi žmonės, norintys atlikti COVID-19 testą, vyriausybė šią savaitę sušvelnino testavimo reikalavimus moksleiviams, turėjusiems kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Ministras pirmininkas Jeanas Castexas apie pakeitimus paskelbė pirmadienio vakaro žiniose.
„Mes išklausėme [pastabas] ir priėmėme pakeitimus“, – sakė vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis žurnalistams trečiadienį po ministrų kabineto posėdžio, pripažindamas, kad tiek tėvai, tiek mokytojų bendruomenė jaučia „nuovargį“.
Mokytojų pyktį užsitraukęs švietimo ir sporto ministras Jeanas-Michelis Blanquer nesušvelnino tono ir antradienį televizijos eteryje sakė, kad „dėl viruso nestreikuojama“.
Tačiau nepritarimas jo darbui valdant pandemiją mokyklose paskatino 11 profsąjungų prisijungti prie ketvirtadienio streiko, kuris gali būti vienas didžiausių per kelis dešimtmečius.
