Pranešime sakoma, kad sprendimą imtis veiksmų prieš 10 iš 200 asmenų, kurių išdavimo iš Prancūzijos Italija siekia daug metų, priėmė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Ultrakairiųjų grupuotės, tokios kaip „Raudonosios brigados“, sėjo chaosą Italijoje nuo praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio pabaigos iki 9-o dešimtmečio vidurio. Tas neramus laikotarpis Italijoje vadinamas „Švino metais“.
„Raudonosios brigados“ buvo nuožmiausia grupuotė, kaltinama dėl šimtų žmogžudysčių, taip pat krikščionių demokratų lyderio ir buvusio premjero Aldo Moro pagrobimo ir nužudymo 1978-aisiais.
Buvęs Prancūzijos prezidentas socialistas Francois Mitterrand'as pasiūlė į Prancūziją pabėgusiems kairiojo sparno radikalams apsaugą nuo ekstradicijos, jei šie atsisakys smurto ir nebelies kraujo.
Vadinamoji Mitterrand'o doktrina dešimtmečius kurstė įtampą tarp Prancūzijos ir Italijos.
Septyni Prancūzijos sulaikyti asmenys ir dar trys ieškomi žmonės buvo nuteisti dėl teroristinių nusikaltimų, rašoma Prancūzijos prezidentūros išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad E.Macronas tebepalaiko „Mitterrand'o doktriną“, bet šie areštai ir ekstradicija yra dalis pastangų išspręsti senus nesutarimus.
„Prancūzija, taip pat nukentėjusi nuo terorizmo, supranta absoliučią būtinybę užtikrinti aukoms teisingumą“, – rašoma prezidentūros pareiškime.
„Šis perdavimas taip pat yra dalis absoliučios būtinybės kurti teisingumo Europą, kurios kertinė ašis turi būti tarpusavio pasitikėjimas“, – rašoma jame.
Italijos užsienio reikalų ministras pasveikino šią žinią.
„Šie buvę Brigadų nariai Italijoje buvo apkaltinti ir nuteisti dėl teroro aktų, susijusių su kruvinais 8-o ir 9-o dešimtmečių įvykiais, – pranešime sakė Italijos diplomatijos vadovas Luigi Di Maio. – Negalima pabėgti nuo savo atsakomybės, nuo sukelto skausmo, padarytos žalos.“