E.Macronui – vos 38-eri. Jis būtų pats jauniausias prezidentas Prancūzijos Penktosios respublikos istorijoje.
Ir nors šansų nedaug, jų yra – ypač paskelbus naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenis. Remiantis jais, centristinių pažiūrų E.Macronas šiuo metu yra pats populiariausias politikas Prancūzijoje.
Gruodžio pabaigoje jį savo favoritu pavadino 35 proc. dešiniosios pakraipos dienraščio „L'Express“ užsakytos apklausos dalyvių.
Buvę Prancūzijos premjerai Alainas Juppe ir F.Fillonas – jis rinkimuose atstovaus šalies Respublikonų partijai – atsidūrė žemiau su atitinkamai 33 ir 31 proc. Savo ruožtu NF lyderė M.Le Pen liko ketvirta – ji patiko 27 proc. respondentų.
Kone visuotinai sutariama, kad pagrindiniai konkurentai dėl prezidento posto – M.Le Pen ir F.Fillonas, o favoritas – pastarasis.
Kas vyksta? Juk kone visuotinai sutariama, kad pagrindiniai konkurentai dėl prezidento posto – M.Le Pen ir F.Fillonas, o favoritas – pastarasis. Abu šie politikai pasisako už santykių su Rusija gerinimą ir sankcijų Kremliui panaikinimą.
Tai, žinoma, tik viena apklausa, tačiau ir kitose – pavyzdžiui, kompanijos „Odoxa“ – rinkėjai tvirtino, kad buvęs investicinis bankininkas ir ekonomikos ministras dabartinėje socialistų vyriausybėje E.Macronas būtų geresnis prezidentas nei F.Fillonas. Prancūzijoje daug ką erzina gana radikalūs F.Fillono planai.
Sakyti, kad E.Macronas dabar yra rinkimų favoritas, labai anksti, jei neįmanoma – prancūzai tradiciškai balsuoja pagal priklausomybę partijoms. Bet klausti, kas šis lyg meteoras į politikos žvaigždes šovęs politikas, tikrai galima ir reikia.
Turint omenyje, koks nepopuliarus socialistas prezidentas Francois Hollande'as, kairiųjų pažiūrų rinkėjai turės pasirinkti, ar balsuoti strategiškai už F.Filloną, ar susitelkti aplink E.Macroną ir pabandyti eliminuoti M.Le Pen jau po pirmojo prezidento rinkimų turo balandžio 24-ąją.
Atsivėrė patrauklus plyšys
Vilčių E.Macronas turi vis daugiau – ne tik dėl apklausų rezultatų. Į jo kampanijos renginius plūsta didžiulės minios, o tiek kairėje, tiek dešinėje atsiranda vis daugiau naujų draugų.
Tai nenuostabu – kai F.Fillonas respublikonų pirminiuose rinkimuose netikėtai įveikė nuosaikesnį A.Juppe ir kai F.Hollande'as paskelbė nesieksiantis perrinkimo, E.Macronui atsivėrė didelės erdvės centro kairės platformoje.
F.Fillono ekonominė programa, kurią jis jau pristatė visuomenei, sulaukia ypatingai daug kritikos kaip pernelyg radikali.
F.Fillonas galbūt tikėjosi ir tikisi, kad kairiųjų rinkėjai, pastaraisiais metais strategiškai balsuojantys už bet ką, tik ne už NF ir M.Le Pen, kitų metų pavasarį kryželiu žymės būtent jo pavardę balsalapyje.
Tačiau F.Fillono ekonominė programa, kurią jis jau pristatė visuomenei, sulaukia ypatingai daug kritikos kaip pernelyg radikali. Prancūzijos Margaret Thatcher vadinamas politikas nusiteikęs smarkiai sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir pakrapštyti žmonių taip branginamą nemokamą sveikatos apsaugą.
Kairėje dideliu populiarumu nepasižymi buvęs premjeras Manuelis Vallsas, kuris gali ir nelaimėti Socialistų partijos pirminių rinkimų.
Būsimieji M.Vallso varžovai vaizduoja jį kaip autoritarišką laisvosios rinkos ideologą, išduodantį tradicines kairiųjų vertybes.
F.Fillonas švelnina retoriką
Tad E.Macronas bando išnaudoti galimybes. Jis pribloškė savo konkurentus, kai gruodžio viduryje į vieną didžiausių Paryžiaus arenų pritraukė net 12 tūkst. entuziastingai nusiteikusių rėmėjų.
Kandidatai į prezidentus Prancūzijoje dažniausiai neslepia laimės, kai jų pasiklausyti ateina 2-3 tūkst. žmonių.
Kadangi F.Fillono programa nukrypusi taip toli į dešinę, E.Macronas nuolat primena rinkėjams, kad anksčiau buvo kairysis. Jis puola F.Filloną, esą siūlantį „antiprogresyvius“ sprendimus ir kalbantį apie viešojo sektoriaus darbuotojus „nežmonišku, žeminančiu tonu“.
Jis taip pat vadina rinkimų favorito programą „atavistine“, ypač anksčiau F.Fillono išsakytą pasiūlymą prileisti privačias draudimo kompanijas prie pavojaus gyvybei nekeliančių susirgimų.
„F.Fillonas nori sugrįžti prie ekonominių reformų Jungtinėje Karalystėje devintajame dešimtmetyje ir prie socialinių įtampų Prancūzijoje aštuntajame dešimtmetyje“, – tvirtino E.Macronas.
Kritika veikia – F.Fillonas pastarosiomis savaitėmis kalba kur kas ramiau – iš jo tinklalapio jau dingo pasiūlymai dėl sveikatos apsaugos reformos. Tiesa, jo kaip „kieto dešiniojo“ įvaizdis ir toliau ryškus, tad priešininkai tikrai turės ką veikti iki rinkimų.
Dėlioja sėkmės formulę
Vėlgi, apklausos nelygios apklausoms. E.Macronas gali būti populiariausias Prancūzijos politikas šiuo metu, tačiau atėjus laikui balsuoti rinkėjai jį stato į trečiąją vietą. Populiarumas apskritai ir patrauklumas kaip kandidato – du skirtingai dalykai.
Štai gruodžio pradžioje „Ipsos“ apklausti prancūzai savo nuomonę dėl to, kaip balsuos per pirmąjį prezidento rinkimų turą, išdėliojo taip: 29 proc. – už F.Filloną, 25 proc. – už M.Le Pen, ir 18 proc. – už E.Macroną.
Be to, yra ir dar viena aplinkybė – galimas „amžinuoju“ centristų kandidatu vadinamo Francois Bayrou dalyvavimas rinkimuose jau ketvirtą kartą. Logiška manyti, kad F.Bayrou atimtų balsų iš E.Macrono.
Kita vertus, E.Macrono reitingai nuosekliai auga. Tad politologai jau skaičiuoja, ko jam reikėtų norint pasiekti antrąjį rinkimų turą.
E.Macroną remia buvęs finansų ministras Jeanas Arthuisas, taip pat – buvęs premjeras ir diplomatijos vadovas Dominique'as de Villepinas.
Pirma, F.Bayrou nedalyvavimo rinkimuose, antra, kad socialistai per pirminius rinkimus paremtų ne M.Vallsą, o E.Macronui parankų varžovą – buvusį ekonomikos ministrą, meile protekcionizmui garsėjantį Arnaud'ą Montebourg'ą.
E.Macronas taip pat turėtų įtikinti dalį F.Fillono rėmėjų, kad šis konservatorius pernelyg „reakcingas“. Taikiniu gali tapti ir M.Le Pen kol kas remiantys prancūzai – juk E.Macronas irgi teigia, kad yra „nesisteminis kandidatas“.
Nepasiduoda kairiųjų vilionėms
Šio centristo kandidatūra jau sulaukė kelių Prancūzijos politikos veteranų dėmesio. Antai E.Macroną remia buvęs finansų ministras Jeanas Arthuisas, taip pat – buvęs premjeras ir diplomatijos vadovas Dominique'as de Villepinas.
Pastarasis neseniai pareiškė esąs tikras, kad E.Macronas gali „sutrukdyti tiek M.Le Pen, tiek F.Fillonui“: „Jis yra politikos startuolis. Kaip ir visiems startuoliams, jam reikia augti.“
E.Macrono komanda nesibaimina ir galimybės, kad socialistai, vos išsirinkę savo kandidatą, ims jį atakuoti, taip tikėdamiesi susigrąžinti kairiųjų pažiūrų rinkėjus. Pirminiai rinkimai laukia sausio pabaigoje.
Baimės E.Macrono stovykloje visgi nėra. Vienas jo padėjėjų „Politico“ teigė: „Ironiška, bet tas, kurio mes rimtai nevertiname (A.Montebourg'as, – red.), mūsiškį puls aršiausiai. Bet jei laimės M.Vallsas, ką jis gali pasakyti? Jis – toliau dešinėje nei E.Macronas.“
Negana to, M.Vallsas ir kiti socialistų sunkiasvoriai atkakliai ragina E.Macroną dalyvauti jų partijos pirminiuose rinkimuose. Anot buvusio premjero, „turi įvykti tikri debatai“.
Tačiau E.Macronas puikai mato spąstus ir tokį M.Vallso pasiūlymą jau spėjo pavadinti „absurdišku maskaradu“.
Jo poziciją vienas socialistų biurokratas netgi pateisina: „Kodėl jam reiktų net apie tai galvoti? Kad jis taptų tokiu, kaip ir visi kiti?“ Juolab kad valdančioji Socialistų partija jau keleri metai yra itin nepopuliari.
„Erdvės jam tikrai yra, visų pirma dėl to, kad E.Macronas iš tiesų yra nesisteminis kandidatas, kuris tikrai gali nugvelbti balsų iš M.Le Pen“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertė Margarita Šešelgytė.
Specialistė neseniai lankėsi Paryžiuje, o E.Macronas buvo kaip tik paskelbęs apie savo dalyvavimą rinkimuose: „Tuo metu ten visi tik ir kalbėjo apie E.Macroną, jis yra absoliučiai jaunimo kandidatas.“
Nors yra manančiųjų, kad M.Le Pen rinkėjai yra vienas solidus blokas, apsisprendęs už ją balsuoti, M.Šešelgytė įžvelgia, esą Prancūzijoje daug žmonių ją remia vien todėl, kad M.Le Pen yra už tradicinės politinės sistemos ribų.
„E.Macronas irgi prisistato tokiu kandidatu, tačiau jis yra kitoks ir gali pritraukti kairiųjų, liberalių rinkėjų balsų. Kita vertus, nežinau, kaip jam sektųsi prieš M.Vallsą“, – svarstė ekspertė.
Rusija – ne svarbiausias klausimas
Beje, E.Macronas, kaip ir F.Fillonas bei M.Le Pen, pasisako už santykių su Rusija atnaujinimą.
Savo naujoje knygoje „Revoliucija“ E.Macronas rašo: „Mums reikia intensyvaus ir atviro dialogo. Trumpuoju laikotarpiu neišspręsime Krymo problemos. Bet turime dirbti su Rusija, kad stabilizuotųsi jos santykiai su Ukraina ir kad būtų pamažu nutraukiamos abipusės sankcijos.“
Šiuo atžvilgiu visi trys kandidatai daug nesiskiria. Tai gana keista: nauja apklausa parodė, kad 59 proc. prancūzų nesutinka su F.Fillono noru suartėti su Rusija. Kodėl taip yra?
E.Macronas: „Turime dirbti su Rusija, kad stabilizuotųsi jos santykiai su Ukraina ir kad būtų pamažu nutraukiamos abipusės sankcijos.“
„Ši tema apskritai verta atskiro teksto, tačiau Prancūzijos užsienio politika tokia yra nuo seno. Tiesą sakant, F.Hollande'o antirusiškumą netgi galima vadinti išimtimi. Be to, yra didelis spaudimas iš verslo pasaulio, kuriam Rusijos rinka yra gana svarbi.
Pačioje visuomenėje gerbiama Rusijos kultūra, literatūra, istoriniai ryšiai. Tačiau ar prancūzų nuomonė apie V.Putiną ir Kremlių teigiama? Ne.
Vis dėlto reikia suprasti, kad Prancūzijoje santykiai su Rusija ir apskritai Rusijos problema toli gražu nėra svarbiausia rinkimų kampanijos tema. Daugiau apie Rusiją kalba tik M.Le Pen, bet juk ji sėdi Maskvos kišenėje. Kiti – ne.
Taip, F.Fillonas būdamas premjeras lankėsi Maskvoje, bet o kas ten nesilankė? Prisiminkime Silvio Berlusconi, Nicolas Sarkozy“, – 15min tvirtino M.Šešelgytė.
