Gedulo minėjimo kulminacija
Oficialaus gedulo, kuris prasidėjo prieš tris mėnesius, pradėjus nešti atminimo liepsną per miestus ir kaimus visoje šalyje, kulminacija pirmadienį bus deglo atnešimas prie nacionalinio genocido memorialo.
P.Kagame uždegs ugnį, kuri degs 100 dienų – tiek pat laiko, kiek vyriausybės kareiviams ir „hutų galios“ grupuotėms prireikė įvykdyti savo planą išnaikinti „injenzius“. Šiuo tarakonus reiškiančiu žodžiu hutų ekstremistai vadino tutsių mažumą.
Gerai suplanuotas ir uoliai vykdytas genocidas prasidėjo 1994 metų balandžio 6 dieną, iškart po to, kai žuvo hutų prezidentas Juvenalis Habyarimana, kurio lėktuvas buvo numuštas virš Kigalio. Buvo įrengtos kelių užtvaros, o tutsių vyrai, moterys ir vaikai buvo žudomi mačetėmis, kulkomis ir granatomis.
Memorialo prižiūrėtojai sako, kad jame yra ketvirčio milijono išžudytų žmonių kaulai, dabar saugomi dideliuose betoniniuose kapuose.
Prancūzų „dalyvavimas“
Taip pat buvo padėti vainikai, o vėliau įvyks ceremonija Kigalio futbolo stadione, kurioje turi dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kelių Afrikos valstybių lyderiai ir keli aukšto rango diplomatai iš Jungtinių Valstijų ir Europos.
Tačiau prancūzų pareigūnai nedalyvauja.
„Vakar vakare Ruandos užsienio reikalų ministerija paskambino informuoti mane, kad nebesu akredituotas ceremonijoms“, – AFP sakė Prancūzijos ambasadorius Ruandoje Michelis Fleschas.
Prancūzijos teisingumo ministrė Christiane Taubira jau anksčiau atšaukė savo dalyvavimą pirmadienio renginiuose, kai Ruandos prezidentas pakartojo savo kaltinimus dėl prancūzų „dalyvavimo“ vykdant genocidą.
Jis sakė, kad prancūzų kariai, kurie iki 1994 metų padėjo parengti hutų nacionalistų kontroliuotą Ruandos armiją ir paskui padėjo žudikams pabėgti, yra ir genocido bendrininkai, ir veikėjai.
Prancūzija ne kartą neigė, kad kaip nors tiesiogiai dalyvavo vykdant Ruandos genocidą, ir – ne taip kaip buvusi kolonijinė valdytoja Belgija – atsisakė atsiprašyti ar pareikšti kokį nors apgailestavimą.
„Kad abi mūsų valstybės iš tikrųjų galėtų pradėti sutarti, mums reikės pažvelgti į akis tiesai, ta tiesa yra sunki, tiesą, kad esi arti kažkam, kas yra susijęs su genocidu, suprantama, labai sunku priimti“, – sekmadienį sakė Ruandos užsienio reikalų ministrė L.Mushikiwabo.
Prancūzija ne kartą neigė, kad kaip nors tiesiogiai dalyvavo vykdant Ruandos genocidą, ir – ne taip kaip buvusi kolonijinė valdytoja Belgija – atsisakė atsiprašyti ar pareikšti kokį nors apgailestavimą.
„Sukrėtė pasaulio sąžinę“
JT vadovas yra sakęs, jog šis minėjimas yra proga priminti pasauliui daryti visa, kas įmanoma, kad tokie nusikaltimai daugiau niekada nepasikartotų. JT taip pat buvo smarkiai kritikuojama 1994 metais – už tai, kad labiau nepasistengė sustabdyti žudynių.
„Brutalumo Ruandoje mastas vis dar šokiruoja: vidutiniškai po 10 tūkst. mirčių per dieną, diena iš dienos, tris mėnesius“, – sakė Ban Ki-moonas.
Pasak jo, tų žudynių poveikis vis dar jaučiamas visame „netikrumo lanke Afrikos didžiųjų ežerų regione ir kolektyvinėje tarptautinės bendrijos sąmonėje“.
„Visur žmonės turėtų pagalvoti, kaip jaučiasi pažeidžiamieji nuo Sirijos iki Centrinės Afrikos Respublikos, ir paklausti savęs, ką dar jie gali padaryti, kad sukurtų žmogaus teisių ir orumo pasaulį visiems“, – sakė Ban Ki-moonas.
JAV prezidentas Barackas Obama taip pat pagerbė aukas ir sakė, kad šis genocidas „sukrėtė pasaulio sąmonę“.
Oficialus gedulas „Kwibuka“, kurio pavadinimas kinjarvandų kalba reiškia „Atsimink“, baigsis liepos 4-ąją – Ruandos išvadavimo dieną.
„Siaubingi tų 100 dienų įvykiai, kai draugas atsigręžė prieš draugą, kaimynas prieš kaimyną, verčia mus priešintis savo blogiausiems instinktams, visai kaip drąsa tų, kurie rizikavo savo gyvybe gelbėdami kitus, primena mums mūsų pareigą kitų žmonių atžvilgiu“, – sakoma B.Obamos pareiškime.
„Genocidas, kurį šiandien prisimename, ir pasaulio nesugebėjimas greičiau reaguoti primena mums, kad visada turime pasirinkimą“, – sakė jis.
Daugelis paprastų Ruandos gyventojų sako, kad metinės sugrąžina skausmingus prisiminimus.
„Tai diena, kai grįžta visų tų žmonių, kuriuos mylėjau ir kurie žuvo, veidai“, – sakė trisdešimt kelerių metų motina Marie Muresyankwano. Ji pridūrė, kad stebės renginius per televiziją, bet apskritai praleis šį laiką „su savo pačios mintimis“.
Ruandos Raudonasis Kryžius padidino savo paramos tiems, ką sunkiai prislėgė prisiminimai apie traumą, darbuotojų skaičių.
Oficialus gedulas „Kwibuka“, kurio pavadinimas kinjarvandų kalba reiškia „Atsimink“, baigsis liepos 4-ąją – Ruandos išvadavimo dieną.
