N Sarkozy buvo sulaikytas antradienį anksti ryte ir atvežtas į netoli Paryžiaus esančio Nantero prokuratūrą, kur jį apklausė korupcijos, pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo bylas tiriantys prokurorai.
63 metų eksprezidentas ignoravo šaukimus atvykti į apklausą šioje byloje. Tai vienas iš kelių tyrimų, pradėtų N.Sarkozy atžvilgiu nuo tada, kai šis dešiniųjų pažiūrų politikas 2012 metais paliko prezidento postą, išdirbęs jam vieną kadenciją.
Apie eksprezidento sulaikymą pirmieji pranešė tiriamosios žurnalistikos portalas „Mediapart“ ir dienraštis „Le Monde“.
Naujienų agentūros AFP šaltinis sakė, kad atliekant šį tyrimą antradienį taip pat apklaustas N.Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu aukštas pareigas ministrų kabinete ėjęs Brice'as Hortefeux.
Eksprezidentas figūruoja tyrime, kurį 2013 metais pradėjo magistrato teisėjai dėl ankstesnių velionio Libijos diktatoriaus M.Kadhafi ir jo sūnaus Seif al Islamo pareiškimų, esą jie finansavo N.Sarkozy rinkimų kampaniją.
N.Sarkozy tai griežtai atmetė ir tvirtino, jog tai tėra kerštingų Libijos režimo narių, nirštančių dėl Prancūzijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje karinėje intervencijoje, užbaigusioje 41 metus trukusį M. Kadhafi valdymą, kalbos.
Tačiau 2016 metų lapkritį ši byla vėl atsidūrė dėmesio centre, kai vienas prancūzų ir libaniečių kilmės verslininkas prisipažino, kad M. Kadhafi nurodymu perdavė tris lagaminus su didžiulėmis sumomis grynaisiais, skirtomis N.Sarkozy prezidento rinkimų kampanijai.
Interviu „Mediapart“ Ziadas Takieddine'as sakė, kad 2006-ųjų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje triskart skrido iš Tripolio į Paryžių su grynaisiais, skirtais N.Sarkozy kampanijai. Pasak verslininko, kaskart jis atgabendavo lagaminą su 1,5-2 mln. eurų 200 ir 500 eurų kupiūromis.
Z.Takieddine'o teigimu, šiuos pinigus jam perdavė M. Kadhafi karinės žvalgybos vadovas Abdallah Senussi (Abdala Senusis).
Teisinės problemos
Vengro imigranto sūnus N.Sarkozy, kuris laikosi griežtos pozicijos islamo ir prancūzų identiteto klausimais, dėl savo pomėgio demonstruoti turtus buvo pramintas prezidentu „blizgučiu“ („bling-bling“) .
Sausį Londone buvo areštuotas eksprezidento verslo partneris Alexandre'as Djouhri. Netrukus jis buvo paleistas į laisvę už užstatą, tačiau vasarį vėl sulaikytas, kai Prancūzija prieš kovo 28 dieną numatytą teismo posėdį išdavė antrą jo arešto orderį.
Šveicarų verslininkas 59 metų A.Djouhri buvo gerai žinoma figūra Prancūzijos dešiniojo sparno politikos elitui. Jis taip pat ignoravo šaukimus atvykti į apklausą Paryžiuje.
N.Sarkozy 2016 metų lapkritį bandė siekti perrinkimo, tačiau patyrė nesėkmę ir pasitraukė iš politinės arenos centro. Visgi jis tebėra įtakinga užkulisinė figūra dešiniojo sparno Respublikonų partijoje.
Manoma, kad prie N.Sarkozy nesėkmės pirminiuose Respublikonų partijos kandidato į prezidentus rinkimuose nemažai prisidėjo jo teisinės problemos.
Per debatus televizijoje paprašytas pakomentuoti Z.Takieddine'o kalbas apie jo kampanijai skirtas didžiules sumas grynųjų, N.Sarkozy pareiškė, jog tai „gėdingas„klausimas ir sakė, kad tas verslininkas yra melagis, nekart teistas dėl šmeižto.
Magistrato teisėjai rekomendavo teisti N.Sarkozy kitoje byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo.
Prokuratūra tvirtina, kad N.Sarkozy savo rinkimų kampanijai išleido beveik dvigubai daugiau nei leidžia įstatymai, pasinaudodamas suklastotomis viešųjų ryšių kompanijos „Bygmalion“ sąskaitomis.
Eksprezidentui gresia vieneri metai kalėjimo ir 3 700 eurų bauda, jei bus pripažintas kaltu. Tačiau N.Sarkozy apskundė sprendimą jį teisti, tvirtindamas, jog nieko nežinojo apie „Bygmalion“ vadovų sukčiavimą. Pastarieji sukčiavimo faktą pripažino.
2013 metų spalį po ilgai trukusio tyrimo N.Sarkozy buvo išteisintas byloje dėl finansinės paramos priėmimo iš turtingiausios šalies moters, kosmetikos kompanijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt. Prokurorai tvirtino, kad 91 metų L.Bettencourt buvo pasinaudota, kai ji dėl silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus ne visai suvokė, ką daro.
Penktojoje respublikoje, kuri buvo įkurta 1958 metais, iki šiol prieš teismą teko stoti tik vienam prezidentui - Jacques'ui Chiracui. 2011-aisiais jam buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo.
