Prancūzijos eksprezidentas Nicolas Sarkozy teisme neigė bandęs papirkti teisėją

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį pareiškė „niekada nepadaręs nė menkiausios korupcinio pobūdžio veikos“ bei pažadėjo „eiti iki galo“ ir apginti savo reputaciją per teismo procesą dėl kyšininkavimo.
Nicolas Sarkozy
Nicolas Sarkozy / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

65 metų buvęs dešiniojo sparno politikas, vadovavęs šaliai 2007–2012 metais, yra pirmasis šiuolaikinės Prancūzijos eksprezidentas, sėdęs į teisiamųjų suolą.

Vienoje iš kelių jam iškeltų bylų N.Sarkozy kaltinamas bandęs papirkti teisėją, siūlydamas jam parūpinti gerą darbo vietą po pasitraukimo iš teisėjo pareigų, mainais prašydamas suteikti vidinės informacijos apie tyrimą dėl jo rinkimų kampanijos finansų.

Jei bus pripažintas kaltu dėl korupcijos ir prekybos poveikiu, eksprezidentui grės iki dešimties metų nelaisvės ir 1 mln. eurų bauda.

Pirmadienį pirmą kartą stojęs ginti savęs teisme, N.Sarkozy sakė, jog džiaugiasi galėsiantis dalyvauti sąžiningame bylos nagrinėjime po „šešerių murkdymo purve metų“.

„Ką padariau, kad viso to nusipelniau?“ – klausė eksprezidentas, vilkėjęs tamsų kostiumą ir dėvėjęs kaukę.

Jis pažadėjo „eiti iki galo, kad paaiškėtų visa tiesa“.

Teismo salėje jo kalbos klausėsi maksimalus leistinas posėdžio dalyvių skaičius, kuris buvo smarkiai apribotas laikantis dėl koronaviruso pandemijos taikomų suvaržymų.

Prokurorai sako, kad buvęs valstybės vadovas ir jo advokatas Thierry Herzogas bandė papirkti teisėją Gilbert'ą Azibert'ą, siekdami gauti iš jo vidinės informacijos apie tyrimą dėl įtarimų, kad N.Sarkozy neteisėtai gavo pinigų iš kosmetikos imperijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt savo 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai.

Byla grindžiama slapta įrašytais telefoniniais pokalbiais tarp T. Herzogo ir N.Sarkozy. Eksprezidentas savo kreipimesi į teismą pasmerkė tokiu būdu gautus bylos įrodymus.

G.Azibert'as tuo laikotarpiu buvo aukšto rango patarėjas Prancūzijos aukščiausiame apeliacinės instancijos teisme. Jis taip ir negavo žadėto darbo Monake.

2013 metų spalį N.Sarkozy buvo išteisintas byloje dėl finansinės paramos priėmimo iš L.Bettencourt, tačiau eksprezidento teisinės problemos nesibaigė.

Jis vis dar kaltinamas gavęs milijonus eurų iš buvusio ilgamečio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi savo rinkimų kampanijai finansuoti.

N.Sarkozy taip pat kaltinamas tuo, kad savo nesėkmingai 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai išleido beveik dvigubai daugiau lėšų nei leidžia įstatymai, tačiau užmaskavo tai suklastotomis sąskaitomis faktūromis.

Pernai rugsėjį miręs N.Sarkozy politinis mentorius Jacques'as Chiracas buvo pirmasis Prancūzijos eksprezidentas, kuriam buvo iškelta byla. Tačiau dėl prastos sveikatos jam buvo leista nedalyvauti teismo posėdžiuose.

2011-aisiais J.Chiracui teismas skyrė lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl fiktyvių darbo vietų sukūrimo Paryžiaus merijoje, kai jis ėjo sostinės mero pareigas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų