Viešėdama šioje Sachelio regiono valstybėje ministrė Florence Parly pirmadienį žurnalistams sakė, jog jeigu Malis samdytųsi šią bendrovę, kai tarptautiniai partneriai, regione kovojantys su džihadistais, „dar niekada nebuvo tokie skaitlingi, toks pasirinkimas reikštų izoliaciją“.
F.Parly susitiko su Malio gynybos ministru pulkininku Sadio Camara po ankstesnę savaitę Paryžiaus pareikšto perspėjimo Bamakui, pasirodžius pranešimų, kad kariškių dominuojama buvusios Prancūzijos kolonijos vyriausybė ketina nusamdyti tūkstantį „Wagner“ kovotojų.
Ši bendrovė laikoma artima Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kaltinama žmogaus teisių pažeidimais.
Vienas Malio gynybos ministerijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, naujienų agentūrai AFP sakė, kad S. Camara patikino F. Parly, jog joks sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.
Ministras aiškino, kad Prancūzijai „apleidus“ Malį šalies vyriausybė priversta „svarstyti visas priemones šalies saugumui užtikrinti“, nurodė pareigūnas.
Prancūzija, laikanti karo nualintame Malyje tūkstančius karių, pažadėjo artimiausiu metu savo kontingentą Sachelyje reikšmingai sumažinti.
F.Parly atsakė, kad Prancūzija Malio neapleidžia, pridūrė AFP pašnekovas.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kalbėdamas po Europos užsienio reikalų ministrų pasitarimo Jungtinėse Tautose, taip pat perspėjo neužmegzti ryšių su „Wagner Group“, anot jo, besistengiančia išplėsti savo įtaką.
„Aišku, tai nepagelbėtų mūsų ryšiams su Malio vyriausybe“, – kalbėjo J.Borrellis.
„Samdiniai“
Prancūzijos ir Malio santykiai jau ne vieną mėnesį yra įtempti, šioje Afrikos valstybėje per metus įvykus dviem kariniams perversmams.
Paryžius abejoja, ar dabartinis šalies lyderis pulkininkas Assimi Goita vykdys įsipareigojimą greitai surengti rinkimus ir grąžinti Malyje civilių valdymą.
Nesutarimus taip pat kursto Paryžiaus planai sumažinti prancūzų karinius kontingentus visame Sachelyje ir jau ateinančių metų pradžioje uždaryti kelias savo karines bazes Malio šiaurėje.
Prieš pirmadienį įvykusį susitikimą su S.Camara F.Parly žurnalistams pareiškė: „Su samdiniais sugyventi negalėsime.“
Rusijos sukarintų struktūrų nariai, privatūs saugos instruktoriai ir bendrovės pastaraisiais metais didino savo įtaką Afrikoje, ypač konflikto krečiamoje Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), kur, anot Jungtinių Tautų, „Wagner“ kontraktininkai įvykdė šiurkščių pažeidimų.
Praeitą savaitę JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijų reikalams Jeanas-Pierre'as Lacroix tvirtino, kad bet kokia Malio ir „Wagner“ partnerystė turėtų būti „plėtojama visiškai laikantis žmogaus teisių“.
Jungtinės Tautos laiko Malyje 13 tūkst. taikdarių.
Vokietija, taip pat laikanti karių šioje šalyje, perspėjo Bamaką, kad iš naujo svarstytų savo dalyvavimą, jeigu vyriausybė sudarytų sutartį su „Wagner“.
Politinis sąmyšis
Jau ne vienus metus kovojantis su džihadistais sukilėliais Malis pernai buvo apimtas politinio sąmyšio, kurį 2020-ųjų rugpjūtį vainikavo karinis perversmas prieš tuometį prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą.
Iškilus užsienio sankcijų grėsmei kariškiai vėliau paskyrė laikinąją civilių vyriausybę, turėjusią grąžinti šalį prie demokratinio valdymo.
Tačiau A.Goita gegužę nuvertė šios vyriausybės lyderius per antrąjį pučą ir vėliau buvo paskelbtas laikinuoju prezidentu, nors tokį žingsnį smerkė tarptautinė bendrija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepą, po antrojo perversmo Malyje, paskelbė planus mažinti prancūzų kontingentą.
A.Goita pažadėjo laikytis planų iki 2022 metų vasario surengti rinkimus, kaip buvo numačiusi laikinoji vyriausybė.
Tačiau Malyje pablogėjus saugumo padėčiai ir vyriausybei nekontroliuojant dalies šalies teritorijų stiprėja abejonės, ar reformų plano bus laikomasi.
