Likus vos 19 dienų iki pirmojo rinkimų turo, debatai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, kadangi laikoma, jog rinkėjų parama 39 metų E.Macrono kol kas nėra labai tvirta.
Kaip rodo apklausų rezultatai, prieš balandžio 23 dienos pirmąjį rinkimų etapą ultradešiniųjų kandidatė M.Le Pen ir nepriklausomas centristas E.Macronas į savo pusę yra palenkę maždaug po 26 proc. rinkėjų.
48 metų M.Le Pen pirmuosiuose debatuose pasirodė gana prastai ir nepadidino savo rinkėjų rato, tačiau kokių nors didesnių klaidų taip pat nepadarė.
Vienas iš kandidatų, kuriam reikia labai sužibėti, yra konservatorius Francois Fillonas. Jo rinkimų kampanijos vos nesužlugdė jam pareikšti kaltinimai dėl įtarimų, kad jis išmokėjo šimtus tūkstančių eurų savo sutuoktinei už fiktyvų darbą parlamente.
Yra ženklų, kad rinkėjų parama F.Fillonui vėl po truputį didėja, nepaisant jo teisinių problemų. Jį palaikančių rinkėjų skaičius išaugo iki 17 procentų. Manoma, kad jis turėtų puikiai pasirodyti per debatus, kadangi neatsisako savo ketinimų mažinti biudžeto išlaidas.
Kraštutinių kairiųjų netikėtumas
Geras komunistų remiamo kandidato Jeano-Luco Melenchono pasirodymas yra vienas iš kelių šios rinkimų kampanijos netikėtumų. Visuomenės apklausos rodo, kad jis penkiais procentiniais punktais lenkia socialistų kandidatą Benoit Hamoną.
„Čia – kaip pavasaris, iš karto jo nematai, o paskui viskas išsprogsta! Visur pražysta gėlės“, – sakė J.-L.Melenchonas viename mitinge sekmadienį.
65 metų J.-L.Melenchonas yra pelnęs dažnai agresyvaus prieš valdžios aparatą pasisakančio veikėjo vardą. Jis kaip ir M.Le Pen keikia globalizaciją ir politikos elitą, tačiau griežtai kritikuoja jos retoriką prieš imigraciją ir islamą.
J.-L.Melenchono padidėjęs populiarumas gali būti siejamas su jo kandžiais ir kartais sąmoningais pasisakymais kovo 20 dieną pirmuosiuose debatuose, kuriuos žiūrėjo maždaug 10 mln. žmonių.
Tačiau kitaip nei pirmuosiuose debatuose, antradienį varžysis visi, ne tik penki pirmaujantys rinkimų kandidatai, todėl baiminamasi, kad diskusijos gali tapti sunkiai valdomomis.
Aukščiausią poziciją iš likusių šešių kandidatų užima Nicolas Dupontas-Aignanas, už kurį, kaip nurodo „Gaullist“, balsuotų maždaug keturi procentai rinkėjų.
Po jo eina Jacquesas Cheminade'as, kuris pasisako prieš pasaulio finansų „dominavimą“, Naujosios antikapitalistinės partijos atstovas Philippe'as Poutou, Nathalie Arthaud iš Darbininkų partijos, Francois Asselineau, kuris pasisako už išstojimą iš euro zonos ir NATO bei Jeanas Lassalle'is, pats save iškėlęs „ūkininkas-politikas“.
Antradienio debatuose kiekvieno kandidato pasisakymui bus skirta maždaug po 15 minučių. Klausimai turės būti susiję tik su trimis temomis: kaip kurti darbo vietas, kaip ginti Prancūziją ir kaip kiekvienas iš kandidatų ketina įgyvendinti savo Prancūzijos socialinio modelio viziją.
Tačiau kol kas šių viso pasaulio stebimų rinkimų rezultatai tebėra nenuspėjami.
Prancūzijoje jaučiamas nepasitenkinimas arba atviras priešiškumas vyraujančioms politinėms tendencijoms. Todėl, remiantis tyrimų rezultatais, maždaug vienas trečdalis rinkėjų planuoja iš viso nedalyvauti rinkimuose, o kitas trečdalis sako dar nežinantis už ką balsuos.
Rinkėjų nuomonių apklausos rodo, kad M.Le Pen turėtų išeiti į gegužės 7 dienos antrąjį rinkimų, bet jame patirs pralaimėjimą.
Nors E.Macronas pirmadienį perspėjo, kad apžvalgininkai vis dar neįvertina M.Le Pen. Pasak jo, kalbantieji, kad ji neturi galimybės laimėti, yra „tie patys žmonės, kurie sakė, kad (Donaldas) Trumpas negali laimėti“.
