R.Rauktys – Prancūzijos kariuomenės svetimšalių legiono karys pensijoje, spec. pajėgose tarnavęs 7 metus. Jis tarnybą leido Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), Čade.
– Sakote, kad turistų grupės Čade sulaikymas nėra atsitiktinumas. Kodėl?
– Prieš trejus metus CAR buvo nužudyti trys rusų žurnalistai, tyrę privačios rusų karinės kompanijos „Wagner“ veiklą. Nuo to laiko šalyje rusai sutelkė labai stiprias instruktorių pajėgas, kurios dabar formuoja CAR kariuomenę.
Formavimas vyksta taip: suformuojama karių grupė, ji apginkluojama rusiškais automatais. Grupę palaiko rusų specialiosios pajėgos, kurios pačios kovoje nedalyvauja. Tačiau jos kovos zonoje yra visai šalia, užnugaryje. Jei ta grupė yra prispaudžiama, įsijungia rusų pajėgos ir joms padeda.
Visai neseniai CAR pajėgos, neva persekiodamos sukilėlius, įsiveržė į Čado teritoriją, vieną karį nužudė, dar penkis paėmė į nelaisvę – nusivežę į bazę CAR juos sušaudė. Čado kaimynystėje esančioje CAR matome labai stiprią rusų veiklą.
Kaip vyksta įsiveržimas į kitą teritoriją? Yra siauras keliukas, ant kurio – medinis užkardas, už jo – pavėsyje ant suoliukų sėdi apie 10 tos šalies kariškių. Toks ir postas.
Sulaikytosios kompanija labai keista, sunku suprasti, ką ji su tais rusais veikia. Sako, kad turi leidimus, tačiau reikia pabrėžti, kad Afrika – itin korumpuota, todėl kartais nėra jokio ryšio tarp pareigūnų. Leidimus gali išduoti vienas pareigūnas, gavęs pinigų.
Ir mes matome rusų žurnalistus, kurie sukasi Faja Lardžo, prancūzų zonoje. Jie buvo paimti į lėktuvą ir nuskraidinti į Ndžameną, kur yra prancūzų bazė, iš kurios jie vykdo operacijas.
Įtariame, kad jų sulaikymas pagrįstas tuo, jog buvo filmuojama Faja Lardžo. Tai – labai išskirtinė Čado teritorija, kur yra šiek tiek augmenijos, netoli čia 1987 metais vyko karo veiksmai su Libijos Kadhafio kariuomene, kurią išstūmė Čado kariuomenė, remiama JAV ir Prancūzijos. Dėl to ir matomos nuo seno likusios kulkų suvarpytos sienos.
Kyla klausimas: ką jūs ten darote, ką filmuojate? Turint omeny, kad rusai yra CAR, kad iš ten vykdo ideologinį žaidimą. Jie sulaikyti įtariant šnipinėjimu, informacijos perdavimu, juos pasitiko rusų konsulas. Jie slėpė nuotraukas, kurias patys įvardijo kaip įtartinas.
Čadas pastaruoju metu patyrė labai daug sukrėtimų – balandį mūšyje žuvo ilgus metus valdęs diktatorius Idrissas Deby Itno, amerikiečių ir prancūzų statytinis. Jis buvo pirmoje kovos linijoje, man kyla įtarimas, kad jis buvo nužudytas. Matome ištikimų Čado partnerių patiriamus nuostolius – šalis spaudžiama iš visų pusių.
– Prancūzija skelbė, kad stabdys bendras operacijas su Malio pajėgomis. Kaip tai paveiks stabilumą ir saugumą šalyje?
– Bijau ką nors prognozuoti, tik matau, kad vienai Prancūzijai tampa sunku atlaikyti didelę teritoriją ir didžiulius kyšančius iššūkius. Jiems tikrai reikalinga tarptautinė parama.
Su Malio kariais atsisakoma dirbti dėl įvykdyto perversmo. Šalies vadovas, palankus Vakarų pasauliui, karine jėga buvo nuverstas. Todėl prancūzai automatiškai atsisako.
bendradarbiauti su kariuomene valdžios, kuri jai nėra palanki: neaišku, kas už jos stovi, kokie jos planai.
– Kodėl regione kova su džihadistais trunka taip ilgai, yra tokia sunki?
– Visų pirma, teritorijos yra labai didelės – 5 tūkst. karių jose tiesiog paskęsta. Įsivaizduokite 5 tūkst. karių Lietuvoje – jie negalėtų net vieno miesto apsupti.
O Afrika didžiulė. Vien CAR teritorija prilygsta Prancūzijos ir Belgijos teritorijoms kartu sudėjus. Nors mes turime labai gerą techniką, jų technika, paslėpta po šiaudų krūva, nesimato iš palydovo, žvalgybinio lėktuvo. Jie išmoko, kaip slėpti techniką, veikti tose platybėse. Paprasčiausiai nėra spėjama jų vaikytis.
Kaip grupuotės susiformuoja ir kas jas remia – įdomus klausimas. Jų pasirodo nuolat, grupuotės yra didelės, įsivaizduokite, kokių pinigų reikia, pavyzdžiui, 2 tūkst. kovotojų grupės išlaikymui.
– Kinija ir Rusija Afrikoje – konkurentės, ar visgi bendradarbiauja?
– Kinija palaiko labai draugiškus santykius su Etiopija, šalies valdžia yra manipuliuojama kinų. Jie čia labai daug investuoja, kinų planai – galingi: plėsti geležinkelio liniją iki pat Vakarinės pakrantinės, per visą Afriką. Čia esantis Dramblio Kaulas, Gabonas turi labai turtingus išteklius.
Rusų tikslus sunku suprasti. Jie galėtų siekti destabilizuoti zoną ir taip įgauti derybinės galios su kitomis pasaulio galybėmis, turinčiomis interesų Afrikoje, pavyzdžiui, Prancūzija, JAV, Kinija. Taip pat jiems atsiveria palankios sąlygos eksploatuoti CAR deimantų kasyklas, vykdyti ginklų, šaudmenų prekybą.
Po žurnalistų nužudymo stebiu, kiek daug Rusija pasiekė CAR – perėmė visą politinės valdžios dominavimą. Čia valdžia yra labai trapi, korumpuota, ją lengva nuversti. Rusija perėmė CAR prezidento asmeninę apsaugą, kariuomenės formavimą – valdžia ir jos apsauga yra visiškai priklausoma nuo rusų. Rusai CAR įkūrė savo galybės bazę. Ar jie koordinuoja veiksmus su Kinija – to atsakyti negaliu.
Svarbu suprasti, kaip tose šalyse vyksta ginkluotų grupuočių formavimas. Rusai lėktuvais į CAR teritoriją atsigabena ginklus, tada jų instruktoriai iš vietinių gyventojų paruošia būrį, kuriam vadovauja. Iš jų atrenka geriausią vaikinuką, suteikia jam šiek tiek vadovavimo teisių, bet nuo grupės nesitraukia. Už kiekvienos dešimties žmonių yra vienas baltaodis, kuris seka tą grupę.
Jie nėra toje kovos linijoje, bet labai arti – už 50 metrų, 200 metrų. Vieną patyrusį kovotoją sustiprina dešimtimi nepatyrusių kovotojų. Kalbu apie tūkstantį „Wagner“ kovotojų – ten tikrai yra vyrų iš spec. pajėgų. 1000 padaugini iš 10 ir matai, kokią galią galima sukurti, kokius konfliktus ji gali sukelti.
Grupuočių CAR kūrimui Rusija turi labai geras galimybes. Kodėl CAR? Ji puikiai tinka tokiai veiklai, nes teritorija – labai didelė, gyventojų – labai mažai. Tuščioje CAR teritorijoje yra augmenijos, teritorijos – labai miškingos.
Mes net negalime sukontroliuoti, ką ir kur jie daro. Pavyzdžiui, iš A į B skrendantis lėktuvas nusileidžia kažkur per vidurį. Išsikrauna savo krovinį ir atskrenda į Bangį, kur yra muitinė, tačiau viskas jau iškrauta.
– Yra manančių, kad jei Lietuva nusiųstų karius į Malį, tai pagerintų dvišalius santykius su Prancūzija, Paryžius geriau suprastų grėsmes, kylančias Lietuvai. Ar sutiktumėte?
– Karių siuntimas į Malį yra labai teigimas gestas. Visų pirma, prancūzai yra ištikimi Lietuvos sąjungininkai, tai yra draugiškos šalys, priklausančios NATO.
Nereikia pamiršti, kad operacijos Malyje yra itin įdomios. Žinoma, jos yra rizikingos, gali kainuoti karių gyvybes. Tačiau žmogus į kariuomenę, spec. pajėgas ateina ne dėl lengvų pinigų, o žinodamas, kas laukia: labai įdomi veikla, nuotykiai ir t.t.
Mūsų specialiosioms pajėgoms buvimas Malyje suteiktų nepaprastos patirties ir sustiprintų santykius su Prancūzija, kurie ir taip yra labai geri.
– Dažnam lietuviui gali kilti klausimas: kodėl reikia siųsti karius į Malį, kuris yra labai toli nuo Lietuvos. Ką jiems atsakytumėte?
– Negalime užsimerkti prieš visas globalias problemas. Kiekviena zona, kurią paliekame, patenka į rankas jėgų, kurios nebūtinai yra nusiteikusios kurti kažką progresyvaus, pozityvaus. Galime palikti Afriką, bet tada ji atsidurtų komunistinės Kinijos, diktatūrinės Rusijos, neaiškių gaujų rankose.
Mes, Vakarų pasaulis, irgi nesame geriečiai, bet reikia suprasti, kad mūsų nešamos vertybės labiau užtikrina progresą. Nemanau, kad reikia palikti tas teritorijas. Reikia pagelbėti Prancūzijai – juk priklausome NATO. Tada galima klausti, kodėl Amerika turėtų veikti mūsų zonoje? Juk esame koalicijoje.
Mes gyvename Lietuvoje ir mums atrodo, kad kitur gyvenimas irgi panašus. Tačiau Afrikoje tos valstybės yra labai skurdžios: po 6 valandų skrydžio atsiduriame ten, kur atrodo, kad būtumėme laiku nusikėlę 200 metų atgal.
Palikę sostinę randame šiaudines trobeles be elektros, kanalizacijos, nėra mokyklų. Matome didžiulį skurdą, mums europiečiams sunku įsivaizduoti, kad tai – tas pats pasaulis, kuriame gyvename XXI a. Tiems žmonėms reikalinga maža pagalba, kad jų gyvenimas taptų bent kiek panašesnis į XXI a. gyvenimą.
