E.Macrono partija parlamento rinkimuose išplėšė triuškinančią pergalę

06.13 E.Macrono pergalė

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija „Respublika, pirmyn“, kaip selbia BBC, triumfavo šalyje vykusiuose rinkimuose. Ją palaikė 32,3 proc. rinkėjų. 577 vietų parlamente E.Macrono šalininkai turėtų turėti 445 vietas.

Respublikonai liko antri – juos palaikė 16 proc. rinkėjų, o prieš tai valdžioje buvusi socialistų partija gavo 7,4 proc.

Nacionalinis frontas, jau paskelbęs, kad nusivylė rinkimų rezultatais, sulaukė 13,2 proc. rinkėjų palaikymo.

Skaičiuojama, kad rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei per 2012 metais vykusius rinkimus. Šiemet jis siekė 48,7 proc., o 2012 metais – 57,32 proc.

22.16 val. Prancūzijos socialistų lyderis numato „precedento neturinčius“ nuostolius kairiesiems

Prancūzijos Socialistų partijos lyderis sekmadienį sakė, kad kairieji, tikriausiai prarasiantys daugiau kaip 200 vietų per šalies parlamento rinkimus, patyrė „precedento neturinčių“ nuostolių.

Rezultatus „žymi precedento neturintis kairės apskritai ir Socialistų partijos konkrečiai atsitraukimas“, – paskelbus pirmąsias rinkimų pirmojo rato rezultatų prognozes pakomentavo Jeanas-Christophe'as Cambadelisas.

Prognozės rodo, kad partija, kuri kadenciją baigiančiame parlamente turėjo 277 vietas, po antrojo rinkimų turo tikriausiai turės tik 15-40 vietų.

22.13 val. Prancūzijos ultradešinieji „nusivylę“ rinkimų rezultatais

Prancūzijos ultradešiniųjų partija Nacionalinis frontas (FN), vadovaujamas Marine Le Pen, pareiškė esantis „nusivylęs“ sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo rato preliminariais rezultatais.

„Galbūt esame nusivylę rezultatais ir brangiai sumokėjome – manau, dėl žemo rinkėjų aktyvumo“, – sakė FN pirmininkės pavaduotojas Florianas Philippot, kai porinkiminės apklausos parodė, jog jo partija surinko 13,1–14 proc. balsų, tad 577 vietų Nacionaliniame Susirinkime tikriausiai tegaus nuo vieno iki dešimties mandatų.

Prognozuojama, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) užsitikrino stipriausias pozicijas laimėti per lemiamą antrąjį balsavimą birželio 18 dieną.

Ši partija ir jos nedidelė centro sąjungininkė „MoDem“ tikriausiai gaus 390–445 Nacionaliniame Susirinkime, o antri liks konservatyvieji respublikonai. REM kartu su „MoDem“ gavo 32,2–32,9 proc. balsų, rodo porinkiminės apklausos.

Antri tikriausiai liks 20,9-21,5 proc. gavę dešinieji respublikonai, o E.Macronui prezidento rinkimuose pralaimėjusios M.Le Pen Nacionalinis frontas surinko apie 13,1-14 proc. balsų.

21.39 val. Laikraščio „Le Figaro“ portalas paskelbė neoficialius rinkimų rezultatus.

21.05 val. Prognozuojama pergalė

Prezidento E.Macrono centro partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM), panašu, išplėš pergalę parlamento rinkimuose, rodo išankstinės rinkėjų apklausos, skelbia BBC. Ir panašu, kad pergalė pirmajame rinkimų ture bus triuškinanti, rodo prognozės.

Rinkimų apylinkės uždarytos. Išankstinės rinkėjų apklausos parodė, kad E.Macrono partija turėtų laimėti daugiau kaip 400 vietų iš 577 Nacionalinėje Asamblėjoje. Partija įkurta vos prieš metus. Dauguma jos narių turi mažai arba išvis neturi politinės patirties. Antrasis rinkimų ratas numatytas kitą sekmadienį.

Belgijos televizija RTBF sekmadienį vakare paskelbė tokius apklausų organizatorių apibendrintus duomenis:

Apytikriai tokius pat rinkimų rezultatus prognozuoja ir „Ipsos Sopra Steria“, kurios duomenimis, rinkimuose nedalyvavo apie 50,5 proc. balso teisę turinčių Prancūzijos piliečių.

Prancūzijos rinkėjų aktyvumas gerokai mažesnis nei 2012 metais

Po devynių balsavimo Prancūzijos parlamento rinkimuose valandų apskaičiuotas rinkėjų aktyvumas yra 40,75 proc. – maždaug aštuoniais punktais mažesnis nei tuo pačiu 2012 metų balsavimo etapu, paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Jei tendencija pasitvirtins, aktyvumas šio sekmadienio rinkimuose bus mažiausias, kalbant apie visus pirmuosius Prancūzijos parlamento rinkimų ratus per beveik šešis dešimtmečius.

Pusė darbo

Gegužės 7 dieną prezidento rinkimuose nugalėjęs kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen ir tapęs jauniausiu prezidentu Prancūzijos istorijoje, E.Macronas išgyvena politinį medaus mėnesį – surinko vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų pasidalijimo, ir užtikrintai dalyvavo susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Tačiau 39-erių metų prezidentas padarė tik pusę darbo. Vos prieš metus ir du mėnesius įsteigtai jo partijai „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM), reikalinga aiški dauguma Nacionalinėje Asamblėjoje, kad E.Macronas galėtų įgyvendinti kampanijos metu pažadėtas reformas.

Nuomonių apklausos rodo, kad E.Macrono partija pirmajame rinkimų rate šį sekmadienį turėtų surinkti apie 30 proc. rinkėjų balsų. Tai užtikrintų puikias sąlygas laimėti absoliučią daugumą po savaitės rengiamame antrajame rinkimų rate.

Centro dešinės respublikonai ir socialistai baiminasi didelių nuostolių po to, kai jų kandidatams pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo nepavyko patekti į antrąjį prezidento rinkimų ratą.

Kai kas prognozuoja, kad REM gali laimėti maždaug 400 mandatų 577 vietų parlamente, nes rinkėjai naujajam prezidentui norės suteikti stiprų mandatą.

Partijos kandidatai jau pirmauja 10-yje iš 11 užsienyje esančių Prancūzijos rinkimų apylinkių, kuriose pirmasis rinkimų ratas įvyko praėjusį savaitgalį.

Šį sekmadienį, paspaudęs rankas šalininkams ir papozavęs asmenukėms, E.Macronas balsavo šiaurės Prancūzijoje esančiame Le Tukė kurorte, kur su 64-erių metų žmona Brigitte turi namus.

Šį sekmadienį, paspaudęs rankas šalininkams ir papozavęs asmenukėms, E.Macronas balsavo šiaurės Prancūzijoje esančiame Le Tukė kurorte, kur su 64-erių metų žmona Brigitte turi namus.

Manoma, kad per pirmąjį turą bus išrinkta nedaug parlamentarų.

Jeigu nė vienas kandidatas per pirmąjį turą nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuriame taip pat varžysis ir bet kuris kandidatas, surinkęs daugiau kaip 12,5 proc. rinkėjų balsų.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. ryto (9 val. ryto Lietuvos laiku). Dauguma jų dirbs iki 18 val., o didžiausiuose miestuose – iki 20 valandos. Netrukus po apylinkių užsidarymo bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Iki vidurdienio Prancūzijoje, kur yra maždaug 47 mln. registruotų rinkėjų, balsavo 19,24 proc. rinkėjų – mažiau nei per tą patį laikotarpį per 2012 metų rinkimus į parlamentą.

Per rinkimus šalyje budi daugiau kaip 50 tūkst. policininkų, nes po išpuolių bangos, per kurią nuo 2015 metų žuvo daugiau kaip 230 žmonių, šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.

Per naujausią incidentą šį antradienį 40-metis suradikalėjęs alžyrietis buvo pašautas ir sužeistas, kai prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros su plaktuku rankoje užpuolė policininką.

Politikos naujokai

Siekdama į Prancūzijos politinį gyvenimą įlieti naujo kraujo, REM pasiūlė daug kandidatų, kurie dar nėra dalyvavę rinkimuose. Tarp tokių kandidatų yra koridos kovotoja Marie Sara (Mari Sara), Prancūzijos pietuose metanti iššūkį M.Le Pen Nacionalinio fronto įtakingam nariui Gilbert'ui Collard'ui.

Socialistų pralaimėjimas gali sulaukti daug dėmesio, jei jų vadovą, 65-erių Jeaną-Christophe'ą Cambadelisą Paryžiuje išstums vos 33-ejų REM jaunesnysis ministras Mouniras Mahjoubis.

E.Macronas taip pat stengiasi pradėti „švaresnės“ politikos erą – jis uždraudė parlamentarams įdarbinti šeimos narius ir darbo parlamente metu teikti konsultavimo paslaugas.

Šis nurodymas buvo duotas po skandalo, užkirtusio kelią į Eliziejaus rūmus respublikonų kandidatui į prezidentus Francois Fillonui, kuris kaltinamas žmonai Penelopei sumokėjęs daugiau kaip 900 tūkst. eurų už darbą jo asistente parlamente.

F.Fillonas kaltinimus neigia.

Vykdomi tyrimai dėl dviejų partijų – M.Le Pen vadovaujamo Nacionalinio fronto ir nedidelio centristų Demokratų judėjimo (MoDem) – įtariamo sukčiavimo Europos Parlamente.

Teisėsauga taip pat tiria įtarimus dėl vieno iš E.Macrono ministrų – Richard'o Ferrand'o – nekilnojamojo turto sandorio, susijusio su jo žmona.

„Vienintelė opozicija“

Tuo tarpu M.Le Pen partija visoje šalyje turėtų laimėti 15 vietų, bet šis skaičius reikštų dar vieną didelį nusivylimą po to, kai ji triuškinamai pralaimėjo E.Macronui prezidento rinkimuose.

Tačiau M.Le Pen naujienų agentūrai AFP šią savaitę teigė, kad kitos partijos tikriausiai sutiks dirbti su E.Macronu, tad Nacionalinis frontas bus „vienintelė opozicinė jėga“.

Jeano-Luco Melenchono vadovaujama kraštutinių kairiųjų partija „Nepalaužta Prancūzija“ (France Insoumise) taip pat tikisi gerų rezultatų ir suteikti daugiau politinio skausmo socialistams.

E.Macronas apeliavo į rinkėjus, prašydamas suteikti jam tvirtą mandatą pertvarkyti darbo rinką, kurios griežtas darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo taisykles daug ekonomistų kaltina augimo stabdymu.

Prezidentas buvo ankstesnės socialistų vyriausybės ekonomikos ministras. Ta vyriausybė ėmėsi reformų, kurios 2016 metais sukėlė ne vieną mėnesį trukusias masines demonstracijas.