Kaip rašo „The New York Times“, pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai iš dalies ir nenustebino – sociologai pataikė tiksliai, bet taip pat tapo savotišku žemės drebėjimu, iš esmės sugriovusiu nusistovėjusią šalies politinę sistemą.
Centro kairiųjų ir centro dešiniųjų kandidatai Prancūzijos prezidentu buvo išrenkami daugiau nei 50 metų, tačiau dabar nei socialisto, nei konservatoriaus antrajame ture nebus.
E.Macronas yra nepriklausomas centristas, tik prieš rinkimus įkūręs naują savo politinį judėjimą „En Marche!“, o M.Le Pen atstovauja kraštutinei dešinei. Nors NF nebėra taip atvirai rasistiškas ir antisemitiškas, milijonai prancūzų ir toliau šį judėjimą vadina fašistiniu.
J.L.Melenchonas nuo paramos susilaiko
Skubios paramos E.Macronui deklaracijos šiaip jau nestebino – prieš M.Le Pen ir NF vienijamasi kiekvieną kartą, kai partija priartėja prie realios valdžios. Prancūzai tokią ideologines linijas peržengiančią koaliciją vadina „Respublikos frontu“.
Tad nieko nuostabaus, kad sekmadienio vakarą tradicinių partijų lyderiai vienas po kito kone rikiavosi į eilę, paragindami balsuoti net nebūtinai už E.Macroną, o prieš M.Le Pen.
„Ekstremizmas gali atnešti tik susiskaldymą ir liūdesį, – teigė dešiniųjų respublikonų kandidatas Francois Fillonas, kuriam pakenkė skandalas dėl žmonos įdarbinimo. – Balsuoti prieš radikalią dešinę – vienintelis pasirinkimas.“
Dar anksčiau pasisakė šiuo metu valdančiosios Socialistų partijos atstovas Benoit Hamonas, tesurinkęs 6,35 proc. balsų. Jis per kampaniją nuolat puolė E.Macroną, bet sekmadienio vakarą retorika staiga pasikeitė.
„Yra aiškus skirtumas tarp politinio varžovo ir Respublikos priešo, – pareiškė B.Hamonas, paraginęs socialistus balsuoti už E.Macroną. – Dabar tai mirtinai rimta.“
Tiesa, kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas, kuris pasirodė netikėtai gerai, pareiškė, kad antrajame ture neparems nei E.Macrono, nei M.Le Pen.
Vis dėlto ekspertų analizės rodo, kad didžioji dalis jo rinkėjų tikrai neišties rankos NF lyderei – ideologinė praraja pernelyg didelė.
Istorija pasikartos?
Kai prieš 15 metų M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie pribloškė Europą prasibraudamas į antrąjį prezidento rinkimų turą, kai kurie socialistai rinkėjai balsuoti už dešinės kandidatą Jacques'ą Chiracą ėjo demonstratyviai prisidengę nosis. J.M.Le Penas buvo sutriuškintas.
Daug kas M.Le Pen prognozavo pirmąją vietą, tačiau NF lyderę parėmė tik 21,4 proc. rinkėjų, o E.Macronas atsidūrė aukščiau su 23,9 proc. balsų.
Šio veterano dukteriai sekasi ne ką geriau. Prieš 18 mėnesių analitikai prognozavo, kad NF po regioninių rinkimų užsitikrins dviejų regionų – šiaurėje ir pietryčiuose – kontrolę.
Galiausiai nelaimėta nieko – antrajame rinkimų ture prieš M.Le Pen partiją susivienijo „Nacionalinis frontas“. Panašiai gali nutikti ir šį kartą, per antrąjį prezidento rinkimų turą gegužės 7-ąją.
Negana to, M.Le Pen iš tiesų pasirodė prasčiau, nei tikėjosi. Daug kas jai prognozavo pirmąją vietą, tačiau NF lyderę parėmė tik 21,4 proc. rinkėjų, o E.Macronas atsidūrė aukščiau su 23,9 proc. balsų.
„Ji akivaizdžiai kovėsi geriau nei 2012 metais, – sako NF ekspertas Joëlis Gombinas, M.Le Pen pasirodymą vadinantis puse pergalės. – Tačiau NF tikėjosi daugiau, o daugiau siūlė ir apklausos. Dabar partijai gali būti sunku ir per svarbius parlamento rinkimus birželį.“
Analitiko teigimu, pergalę M.Le Pen galbūt užtikrintų masiškas bent pusės konservatoriaus F.Fillono rinkėjų perėjimas į jos pusę. Tačiau tokios galimybės nerodo nė viena apklausa: F.Fillono elektorato pažiūros dešiniosios, bet tikrai ne radikalios.
„NF nepasisekė užkabinti rinkėjų dešinėje. Ir dabar tikrai atrodo, kad nugalės „Respublikos fronto“ dinamika. Tame fronte aš kol kas nematau jokių galimybių įskilimui“, – teigė J.Gombinas.