Partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pateiktam siūlymui pareikšti nepasitikėjimą E.Borne, vadovaujančiai mažumos vyriausybei, priimti reikėjo mažiausiai 289 balsų, bet po beveik tris valandas trukusių debatų už jį balsavo tik 146 iš 577 Nacionalinės Asamblėjos deputatų.
Per debatus ministrė pirmininkė kaltino LFI bandant atitraukti parlamento dėmesį nuo svarbesnių reikalų.
„Ponios ir ponai, šiandien galėtume dirbti Prancūzijos žmonių labui, – prieš balsavimą parlamentarams sakė E. Borne. – Tačiau vietoje to diskutuojame apie balsavimą dėl nepasitikėjimo, grindžiamą mano menamais ketinimais. Tai yra kliūtis parlamento darbui ir, tuo pačiu, kertasi su Prancūzijos žmonių valia.“
Prezidentas Emmanuelis Macronas ją paskyrė gegužę, likus mėnesiui iki parlamento rinkimų, per kuriuos valdančioji centristų partija prarado daugumą.
„Niekada nesusitaikysime, kad šioje šalyje valdžią turėtų asmuo, kurio legitimumas grindžiamas tik tuo, kad jį paskyrė prezidentas“, – anksčiau pirmadienį televizijai „Public Senat“ sakė aukšto rango LFI deputatas Alexis Corbiere'as.
„Tai tiesos akimirka“, – pridūrė šios partijos parlamentinės frakcijos lyderė Mathilde Panot.
Anot jos, šis balsavimas yra politinis išaiškinimas, nes nebalsavusieji už nepasitikėjimą galės būti laikomi „pritariančiais vyriausybės politikai“.
Valdančiosios partijos lyderė parlamente Aurore Berge taip pat įžvelgė šio balsavimo „privalumą“, nes turėjo paaiškėti visų partijų pozicijos naujajame parlamente.
LFI ir jos sąjungininkai Nacionalinėje Asamblėjoje yra „aiški mažuma, blokuoti iniciatyvas norinti mažuma, šaukianti ir trukdyti premjerei reikšti savo nuomonę norinti mažuma, bet mažuma“, – pareiškė A.Berge televizijai „CNews“.
61 metų E.Borne leido suprasti, kad ketina pasikliauti opozicinių partijų balsais priimant teisės aktus, o dešinioji Respublikonų partija laikoma itin svarbia jos politinei ateičiai.
Leidžiant įstatymus vyriausybei užtektų 62 respublikonų parlamentarų paramos.
