„Mes galime laimėti. Galėčiau pasakyti dar stipriau: mes laimėsime“, – televizijai „France 2“ pirmadienio vakarą užtikrintai sakė M.Le Pen.
Prieš imigrantus nusistačiusiai politikei nepavyko laimėti pirmojo sekmadienį vykusio prezidento rinkimų turo. Ji užėmė antrą vietą su 21,3 proc. balsų ir nusileido proeuropietiškam centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, surinkusiam 24,01 proc. Antrajame rinkimų ture jie susitiks gegužės 7 dieną.
Sekmadienį paskelbtos apklausos rodo, kad E.Macronas turėtų laimėti antrąjį turą, surinkdamas 60 proc. balsų.
Po pirmojo turo, kai sumažėjo galimybė M.Le Pen tapti prezidente ir išvesti šalį iš euro zonos bei Europos Sąjungos (ES), aukštyn pašoko finansų rinkos.
Sekmadienį paskelbtos apklausos rodo, kad E.Macronas turėtų laimėti antrąjį turą, surinkdamas 60 proc. balsų. Tai reiškia, kad M.Le Pen per dvi savaites papildomai reikia užsitikrinti daugiau nei 10 proc. balsų, jeigu ji dar nori tikėtis pergalės.
„Patikėkite manimi, dešimt mažų procentų – tai visiškai įmanoma padaryti“, – sakė M.Le Pen.
Taktiniai manevrai
M.Le Pen reikia daugybės sutapsiančių aplinkybių, jeigu ji iš tikrųjų dar tikisi tapti Prancūzijos prezidente. Kandidatei reikia laukti E.Macrono klaidų ir tikėtis mažo prancūzų aktyvumo antrajame rinkimų ture. Teroristinė ataka taip pat gali pakeisti kampanijos dinamiką.
Nuo sekmadienio kraštutinių dešiniųjų kandidatė yra kur kas labiau matoma viešojoje erdvėje nei E.Macronas, pastaruoju metu kritikuojamas dėl pasakytos pergalės kalbos ir pirmojo turo rezultatų šventimo prabangioje užkandinėje.
Laikraštis „Le Monde“ perspėjo, kad „blogiausias, pavojingiausias ir neatsakingiausias“ E.Macrono poelgis dabar būtų vertinti savo kandidatūrą kaip nebekeliančią abejonių.
Prezidentas Francois Hollande'as antradienį centristų kandidatui netiesiogiai pareiškė, kad „kiekvienas balsas yra užtarnautas ir iškovotas“. Jis įspėjo, kad nereikėtų suprasti M.Le Pen pralaimėjimo antrajame ture kaip savaime įvyksiančio dalyko.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė neseniai paskelbė, kad laikinai nusišalina nuo vadovavimo „Nacionaliniam frontui“ – partijai, kurią daug Prancūzijos gyventojų vertina neigiamai. Šiuo žingsniu ji siekia pritraukti potencialių rinkėjų iš įvairių visuomenės sluoksnių.
Taip M.Le Pen parodė, kokiais užmojais ji pasitinka savo priešininką – buvusį investicijų bankininką, ekonomikos eksministrą, pasisakantį už Europos Sąjungą, pasaulinę prekybą ir etninę įvairovę.
M.Le Pen pareiškė savo priešininką rinkimuose matanti kaip internacionalizmo veidą, taip pastatydama jį prieš savo „Prancūzijos prancūzų“ nacionalizmą.
„Kadangi mes dabar kovojame vienas prieš kitą, viskas paaiškės ir Prancūzijos žmonės supras jo projekto turinį, kuris turės skaudžių socialinių, ekonominių ir migracijos pasekmių“, – sakė politikė.
Ji ir E.Macronas gegužės 3 dieną dalyvaus per televiziją transliuojamuose debatuose.
Du pagrindiniai veiksniai
Gegužės 7 dienos balsavime taip pat itin svarbus bus rinkėjų aktyvumas.
Prancūzija patyrė tris dideles atakas nuo 2015 metų, iš viso jos nusinešė 230 gyvybių.
2002 metais, kai M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Penas pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, pagrindinės šalies partijos ir rinkėjai susivienijo, kad šis nelaimėtų balsavimo.
Tačiau dabar esama ženklų, kad tokio susivienijimo galimybė yra mažesnė, nei prieš 15 metų.
Socialistai ir dešinieji respublikonai antrajame ture parėmė E.Macroną, tačiau pirmajame ture 19,58 proc. balsų surinkęs kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas neišsakė paramos nė vienam kandidatui pakartotiniame balsavime.
Jaunas šio politiko elektoratas, susižavėjęs jo prieš elitą nukreiptais pareiškimais, euroskepticizmu ir pažadais pažaboti tarptautines bendroves, gali daryti įtaką antrajam turui arba balsuodamas už M.Le Pen, arba iš viso neateidamas į rinkimus.
M.Le Pen reikia J.L.Melenchono rinkėjų balsų, naujienų agentūrai AFP pripažino viena politikės padėjėjų, nenorėjusi prisistatyti.
Pasak jos, tai vienas iš dviejų veiksnių, galinčių nulemti M.Le Pen pergalę. Kitas veiksnys – didelis konservatyvių, už Francois Filloną balsavusių rinkėjų skaičius, kurie tiki, kad M.Le Pen kovos su terorizmu ir dėl to bus geresnė prezidentė nei E.Macronas.
Praėjusią savaitę saugumo klausimai tapo dar didesne rinkimų kampanijos dalimi, kai 39-ių metų prancūzas Paryžiuje, Eliziejaus laukų alėjoje, nušovė policininką.
Prancūzija patyrė tris dideles atakas nuo 2015 metų, iš viso jos nusinešė 230 gyvybių.
Dar viena nelaimė pasitarnautų M.Le Pen, tuomet jos griežta pozicija dėl imigracijos taptų dar priimtinesnė.
Ekspertas Dominique Reynie mano, kad M.Le Pen nebus išrinkta, nes prancūzai nerimauja dėl jos pažadų išvesti šalį iš euro zonos.
Tačiau analitinio centro „Politikos inovacijų fondas“ vadovas suskaičiavo, kad 45 proc. rinkėjų pirmajame ture pasisakė už antisisteminius kandidatus.
„Jeigu nebūtų keliamas euro klausimas, aš manyčiau, kad ji turėtų galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas.
