Nors E.Macrono partijai „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) ir nepavyko surinkti jai prognozuoto skaičiaus balsų, šie centristai su savo sąjungininkais užims 350 iš 577 vietų Nacionaliniame Susirinkime. Antrajame rinkimų ture į parlamentą nepavyko patekti daugeliui žinomų politikų.
Vos prieš 14 mėnesių įkurta E.Macrono partija sudrebino šalies politiką, nors ir pelnė mažiau mandatų negu jai buvo prognozuota. Kai kurios rinkėjų apklausos žadėjo REM net iki 470 vietų parlamente.
39 metų prezidentas pelnė vieną stipriausių parlamento daugumų pokario metais, o dešiniųjų pažiūrų dienraščio „Le Figaro“ žurnalistas Alexis Brezet vedamajame straipsnyje pavadino jo pergalę „revoliucija“.
„Iš esmės atsinaujinusi politinė karta perima įstatymų leidžiamosios valdžios vadžias“, – parašė jis.
Užtikrintas E.Macrono startas namuose, kur daugiausiai dėmesio jis skyrė bandymui atgaivinti prarastą prezidento prestižą, taip pat jo drąsūs veiksmai tarptautinėje arenoje įkvėpė daugybę jam palankių antraščių.
„Mūsų institucijų istorijoje tai yra revoliucija, neturinti precedento nuo 1958-ųjų“, kai prasidėjo 5-oji Prancūzijos respublika, sakė A.Brezet.
Užtikrintas E.Macrono startas namuose, kur daugiausiai dėmesio jis skyrė bandymui atgaivinti prarastą prezidento prestižą, taip pat jo drąsūs veiksmai tarptautinėje arenoje įkvėpė daugybę jam palankių antraščių.
Didelė REM persvara žemuosiuose parlamento rūmuose suteiks E.Macronui laisvę įgyvendinti savo planus liberalizuoti darbo rinką, kad sumažintų nedarbą, reformuotų Prancūzijos socialinio saugumo sistemą ir įkvėptų naują gyvybę Europos Sąjungai.
Žemas rinkėjų aktyvumas – „visuotinis pilietinis streikas“
Visgi kritikai pabrėžia, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienio rinkimuose nesiekė 44 procentų. Anot jų, tai yra ženklas, kad E.Macronas neturi didelio visuomenės palaikymo.
Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė: „Prancūzijos žmonės dabar vykdo tam tikrą visuotinį pilietinį streiką.“
REM aplenkė Socialistų partiją ir nugalėjo dešiniojo sparno pažiūrų respublikonus. Tuo tarpu ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN), vadovaujamas prezidento rinkimus E.Macronui pralaimėjusios Marine Le Pen, patyrė dar didesnę nesėkmę.
Nors pati M.Le Pen pirmąkart per savo karjerą pateko į Prancūzijos parlamentą, jos partija pelnė tik aštuonis mandatus – perpus mažiau nei buvo užsibrėžusi.
M.Le Pen pergalė šiauriniame Enan Bomono miestelyje, kuris anksčiau vertėsi anglių kasyba, buvo viena iš nedaugelio priežasčių džiaugtis jos nacionalistinių ir antieuropietiškų pažiūrų partijai, siekusiai tapti pagrindine E.Macrono REM priešininke.
Artėjant rinkimams ji nenustojo tvirtinti, kad FN atlieka svarbų vaidmenį, ir sakė: „Esame vienintelė jėga, besipriešinanti Prancūzijos, jos socialinio modelio ir jos tapatybės silpninimui.“
Daugiausiai vietų parlamente prarado pastaruosius penkerius metus šalį valdę socialistai (PS). Rinkėjai juos nubaudė už ne vienerius metus fiksuotą aukštą nedarbo lygį, socialinius neramumus ir tautos pasitikėjimo praradimą.
E.Macrono pirmtako Francois Hollande'o partija prarado daugiau kaip 250 mandatų. Naujame parlamente PS užims vos 29 vietas.
E.Macrono pirmtako Francois Hollande'o partija prarado daugiau kaip 250 mandatų. Naujame parlamente PS užims vos 29 vietas.
„Socialistų partijos pralaimėjimas nepaneigiamas“, – pareiškė PS lyderis Jeanas-Christophe'as Cambadelisas. Jis prarado savo vietą parlamente dar per pirmą rinkimų turą, o praeitą sekmadienį atsistatydino iš partijos vadovo pareigų.
Buvęs socialistų premjeras Manuelis Vallsas po sunkios kovos Paryžiaus priemiesčio apylinkėje vis dėlto iškovojo pergalę prieš vieną kairuoliškų pažiūrų kandidatą, nors šis pralaimėjimo nepripažino ir reikalavo perskaičiuoti balsus.
Tuo tarpu buvusiai švietimo ministrei socialistei Najat Vallaud-Belkacem centriniame Liono mieste nepavyko įveikti REM kandidato, o buvusi darbo ministrė Myriam el Khomri sostinėje pralaimėjo E.Macroną palaikančiam kandidatui Pierre'ui-Yves'ui Bournazeliui.
Respublikonams ir jų sąjungininkams pasisekė labiau nei PS. Parlamente jie užims 131 vietą, tuo tarpu kai ankstesniame jie turėjo per 200 atstovų. Respublikonai išlaikys pagrindinės opozicinės partijos statusą.
Konservatyvių pažiūrų respublikonų partija pelnė pakankamai vietų, kad „apgintų savo įsitikinimus“, sakė jos lyderis Francois Baroinas. Anot jo, E.Macronas turėtų atkreipti dėmesį į žemą rinkėjų aktyvumą, atsiuntusį centristų vadovui „žinutę“.
Daugiau moterų parlamente
Tik 140 patyrusių parlamentarų išlaikė savo vietas Nacionaliniame Susirinkime. Naujasis parlamentas bus sudarytas iš jaunesnių ir etniškai įvairesnių narių. Be kita ko, jame bus rekordiškai daug moterų – 223.
Beveik pusė REM kandidatų yra politikos naujokai, pritraukti iš įvairių akademinės bendruomenės sričių, verslo ar vietos aktyvistai.
Beveik pusė REM kandidatų yra politikos naujokai, pritraukti iš įvairių akademinės bendruomenės sričių, verslo ar vietos aktyvistai.
Tarp išrinktų į Prancūzijos parlamentą asmenų yra ir 27 metų Ruandoje gimęs našlaičių namų auklėtinis Herve Berville'is. Jis šventė pergalę vakariniame Bretanės mieste. Pietų Prancūzijoje FN narį Gilbert'ą Collard'ą 100 balsų aplenkė buvusi toreodorė Marie Sara.
Likusi REM pusė yra centristų ir nuosaikiosios dešinės ir kairės pažiūrų politikai, pritraukti iš kitų partijų, įskaitant ir partnerius „MoDem“.
J.-L.Melenchono vadovaujama kraštutinių kairiųjų partija „Nepalaužta Prancūzija“ (France Insoumise) pelnė 17 mandatų. Jam taip pat sunkiai sekėsi atgauti rinkėjų palaikymą po pralaimėjimo pirmame prezidento rinkimų ture.
Pats J.-L.Melenchonas pelnė vietą Nacionaliniame Susirinkime nugalėjęs konkurentą pietiniame Marselio mieste. Jis žada vadovauti pasipriešinimui E.Macrono radikalioms darbo rinkos reformoms.
