Prancūzijos sala savaitgalį balsuos referendume dėl nepriklausomybės

Naujoji Kaledonija, Prancūzijai priklausanti sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, rengiasi referendumui dėl nepriklausomybės.
Naujosios Kaledonijos sostinė Numėja
Naujosios Kaledonijos sostinė Numėja / „Scanpix“/AP nuotr.

Per 174 tūkst. balso teisę turinčių asmenų sekmadienį galės dalyvauti referendume ir atsakyti į klausimą „Ar jūs norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“, rašo euronews.com.

Ši Prancūzijos užjūrio teritorija susideda iš vienos didesnės salos ir grupės mažesnių salelių. Naujosios Kaledonijos plotas, palyginimui, yra maždaug du kartus didesnis už Kipro. Naujoji Kaledonija yra į rytus nuo Australijos ir skrydis lėktuvu iki jos sostinės Numėjos iš Brisbeno trunka apie dvi valandas.

Bananaflo/Wikipedia.org nuotr./Naujosios Kaledonijos peizažas
Bananaflo/Wikipedia.org nuotr./Naujosios Kaledonijos peizažas

Naujoji Kaledonija Prancūzijos kolonija yra nuo 1853-iųjų ir šį savaitgalį vyksiantis referendumas nėra pirmasis kartas, kai mėginama priimti politinius spendimus dėl salos ateities. Judėjimas dėl Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės vyksta jau tris dešimtmečius, kai kada lydimas ir smurto.

Ankstesniame, 1987 metais vykusiame, referendume salos gyventojai didele dauguma balsavo už pasilikimą Prancūzijoje. Tiesa, tą kartą rinkėjų aktyvumas buvo menkas, nes daugelis nepriklausomybės šalininkų boikotavo, jų manymu, netinkamai surengtą referendumą.

Nuo tada Prancūzija Naujajai Kaledonijai suteikė daugiau autonomijos ir nebetrukdė surengti pastarąjį referendumą. Prezidentas Emmanuelis Macronas aiškiai pasakė, kad norėtų Naująją Kaledoniją ir toliau matyti Prancūzijos sudėtyje, tačiau taip pat pareiškė, kad jo vyriausybė neagituos nė už vieną iš pasirinkimų. Šiais metais jis lankėsi su vizitu saloje.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelio Macrono vizitas Naujojoje Kaledonijoje 2018 metų gegužę
„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelio Macrono vizitas Naujojoje Kaledonijoje 2018 metų gegužę

Australija – geografiškai artimiausia Naujajai Kaledonijai valstybė – taip pat neišreiškė jokios pozicijos dėl referendumo.

Daugiausia nepriklausomybės šalininkų yra tarp čiabuvių kanakų, kurie sudaro apie 39 proc. salos gyventojų. Prieš nepriklausomybę pasisako saloje gyvenantys prancūzai arba asmenys, turintys prancūziškų ar kitų Europos tautų šaknų. Jie sudaro apie 27 proc. gyventojų. Likę gyventojai – voliečiai, polineziečiai ir indoneziečiai.

Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as ketina apsilankyti saloje kitą dieną po referendumo. Tai galima vertinti kaip signalą, kad Paryžius tikisi, jog rinkėjai atmes referendumo iniciatorių idėją dėl nepriklausomybės.

Sprendžiant pagal nesenų visuomenės nuomonės apklausų rezultatus, didžioji Naujosios Kaledonijos gyventojų dalis – tarp 69 ir 75 proc. – pasisako prieš nepriklausomybę.

Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės šalininkų susirinkimas
Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės šalininkų susirinkimas

Prancūzija nesipriešina Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės idėjai ir nesiima jokių veiksmų prieš jos šalininkus, tačiau šių metų gegužę lankydamasis saloje E.Macronas kalbėjo apie naują strateginę ašį, turinčią stabdyti Kinijos įsigalėjimą Indijos ir Ramiojo vandenynų zonoje. Į tą ašį, pasak prezidento, turėtų įeiti Australija, Prancūzija, Indija ir Naujoji Kaledonija – žinoma, jeigu ji liks prancūziška.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis