Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį priėmęs JAV prezidentas Joe Bidenas demonstratyvia parama siekė priminti Rusijai, kad Amerika, nepaisant gilios demokratijos krizės, tebėra pagrindinė tarptautinės sistemos gynėja ir į kovą Ukrainoje žvelgia kaip į ilgalaikę perspektyvą.
Tą pačią dieną Maskvoje matėme, kaip agresyvus V.Putinas griežtai įspėjo apie tai, kad neatsisakys savo karinių planų. Kremliaus vadovas paskelbė apie karių didinimą ir naujus ginklus.
Todėl žinia yra aiški. Maskva vis dar planuoja tęsti karą... iki pergalės. Ar tai reiškia, kad Ukrainos generalinio štabo viršininkas Valerijus Zalužnas pagrįstai baiminasi dar vieno masinio Rusijos puolimo šį pavasarį? O gal susiduriame su nauja dūmų uždanga, slepiančia struktūrinę neorganizuotos ir menkos moralės Rusijos kariuomenės bėdą?
„Jei juos visus sudėtume į vieną, Ukrainos ir Amerikos vienybė kare ir Rusijos perspėjimai grąžina Macrono iliuzijas apie derybas atgal į graikų kalendorių“, – rašo „Le Figaro“, naudodamas metaforą apie metą, kuris gali niekada neateiti.
Karas tęsis, nes nei Rusija, nei Vakarai, nei Ukraina negali sau leisti pralaimėjimo pasekmių. Didžiausias klausimas – kas turi daugiau galimybių įgyti pranašumą užsitęsusioje konfrontacijoje.
Anot „Le Figaro“, V.Putinas tikisi, kad Vakarai galvoja tik apie trumpalaikę perspektyvą ir suskils dėl savo neryžtingumo ir nesutarimų.
Tačiau V.Putinas, izoliuotas ir apsuptas susikompromitavusių bendražygių, kurie renkasi arba bėgti, arba paklusti, turi daug sudėtingesnę problemą.
Taip 1854 metais Krymo karo įkarštyje, apie Rusijos carą Nikolajų I rašė istorikas Louis Léouzon Le Duc: jis priminė, kad autokratas, visur naudodamas brutalią jėgą, „atsiduria godžių dvariškių, kurie jį apgaudinėja ir išduoda, rankose“ ir neišvengiamai ruošiasi katastrofai. Nes jis nebežino, kokiu pagrindu kovoja.
V.Zelenskio žinia
Per savo pirmąją užsienio kelionę nuo karo pradžios V.Zelenskis sulaukė tvirtų J.Bideno, o vėliau ir įstatymų leidėjų, į kuriuos jis kreipėsi Kongrese, paramos pažadų.
„Artimiausius kelis mėnesius Ukraina turės geras galimybes gauti finansinę paramą tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš Europos sąjungininkų ir partnerių“, – agentūrai AFP sakė strateginių studijų centro „Hudson Institute“ gynybos ekspertas Luke'as Coffey.
Jo nuomone, kažkuriuo momentu šią žiemą Kyjivo pajėgos pradės naują puolimą Rusijos kontroliuojamo pietinio Melitopolio miesto link.
Pasak analitiko, jei puolimas pavyks, ilgainiui sąjungininkų parama gali sustiprėti.
„Tačiau turime pradėti mąstyti taip, kad šis karas bus matuojamas ne mėnesiais, o metais. Ir turime pradėti atitinkamai planuoti“, – pridūrė jis.
Per pusdienį trukusį V.Zelenskio vizitą Vašingtone JAV įsipareigojimas atrodė akivaizdus.
JAV Kongresas beveik patvirtino 45 mlrd. dolerių (42,3 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai, o Baltieji rūmai paskelbė apie naują 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės ginklų paketą, įskaitant „Patriot“ – pažangiausią Pentagono oro gynybos sistemą.
Tačiau Baltieji rūmai ir toliau susilaiko dėl Ukrainos prašymų suteikti daugiau ginkluotės, pavyzdžiui, ilgesnio nuotolio raketų ATACMS, pažangių atakoms skirtų dronų ir naikintuvų F-16.
L.Coffey teigė, kad per artėjančią kampaniją abi šalys pasieks pergalių ir patirs pralaimėjimų, o bet kokį Ukrainos puolimą pietuose gali apsunkinti daugiausia Rusijos puolimas iš šiaurės.
Sethas Jonesas iš Vašingtone įsikūrusio instituto „Center for Strategic and International Studies“ teigė, kad visi požymiai iš Maskvos verčia prognozuoti „užsitęsusį karą ir pasiryžimą skirti visa, ko tik prireiks“.
Tą pačią dieną, kai V.Zelenskis atvyko į Vašingtoną, V.Putinas susitiko su savo aukščiausio rango kariniais pareigūnais ir paskelbė apie planus išplėsti ir geriau aprūpinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
„Neturime jokių finansavimo apribojimų. Šalis ir vyriausybė duoda viską, ko prašo kariuomenė, viską“, – pareiškė Rusijos diktatorius.
