Teismas teigė, kad net jei ir buvo padaryta klaidų, „negalima įrodyti priežastinio ryšio“ tarp šių trūkumų ir nelaimingo atsitikimo.
Prancūzijos oro linijų bendrovės „Air France“ lėktuvas, vykdęs skrydį AF447, nukrito į Atlanto vandenyną per audrą 2009 metų birželio 1 dieną.
Atlikus oficialų tyrimą nustatyta, kad katastrofą lėmė keli veiksniai, įskaitant piloto klaidą ir išorinių jutiklių apledėjimą.
Orlaivio „Airbus A330“ nuolaužos buvo rastos tik po dvejų metų, 3,9 tūkst. metrų gylyje.
Spalio mėnesį abi Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės buvo teisiamos, siekiant nustatyti jų atsakomybę už didžiausią aviacijos katastrofą „Air France“ istorijoje, per kurią žuvo 216 keleivių ir 12 įgulos narių.
Iki gruodžio mėnesio vykusiame teismo procese abi aviacijos milžinės buvo kaltinamos netyčiniu nužudymu, tačiau kaltinimus neigė.
Kai buvo perskaitytas nuosprendis, teisme dalyvavę aukų artimieji atsistojo, atrodė apstulbę, paskui vėl atsisėdo.
Paryžiuje vykusiuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose daugiausia dėmesio buvo skiriama sugedusių vadinamųjų pito vamzdelių, kurie naudojami orlaivių skrydžio greičiui matuoti, vaidmeniui.
Teismas išklausė, kaip dėl gedimo vamzdeliuose, kurie per audrą Atlanto viduryje užsikimšo ledo kristalais, lėktuvo „Airbus A330“ kabinoje pasigirdo pavojaus signalai ir išsijungė autopiloto sistema.
Bendrovės „Air France“ ir „Airbus“ pagrindine avarijos priežastimi įvardijo piloto klaidą.
Tačiau šeimų advokatai teigė, kad abi bendrovės žinojo apie pito vamzdelių problemą prieš katastrofą ir kad pilotai nebuvo apmokyti, kaip elgtis tokioje avarinėje situacijoje dideliame aukštyje.
Teismas nurodė, kad „Airbus“ padarė „keturis neapdairumo ar aplaidumo veiksmus“, įskaitant tai, kad nepakeitė tam tikro modelio pito vamzdelių, kurie dažniau užšaldavo A330-A340 orlaivių parke, ir „nuslėpė informaciją“ nuo skrydžių operatorių.
Jis teigė, kad „Air France“ padarė dvi „neapdairias veikas“, kai išplatino savo pilotams informacinį pranešimą apie sugedusius vamzdelius.
Tačiau tarp šių gedimų ir nelaimingo atsitikimo nebuvo pakankamai stipraus priežastinio ryšio, kad būtų galima teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nusprendė teismas.
2019 metais prokurorai iš pradžių panaikino kaltinimus bendrovėms, o tas sprendimas taip pat įsiutino aukų šeimas.
Paryžiaus apeliacinis teismas 2021 metais panaikino šį sprendimą ir nurodė tęsti teismo procesą.
Viso proceso metu „Airbus“ ir „Air France“ atstovai tvirtino, kad bendrovės nėra kaltos dėl nusikalstamų veikų.
Jų advokatai reikalavo išteisinimo, apibūdindami tai kaip „žmogiškuoju požiūriu sunkų, tačiau techniškai ir teisiškai pagrįstą sprendimą“.
Po nuosprendžio bendrovė „Air France“ pareiškime sakė, kad „visada prisimins šios baisios avarijos aukų atminimą ir reiškia gilią užuojautą visiems jų artimiesiems“.
Bendrovė „Airbus“ savo ruožtu teigė, kad šis sprendimas atitinka išvadas, paskelbtas pasibaigus tyrimui 2019 metais. Grupė taip pat išreiškė užuojautą aukų artimiesiems ir sakė, kad „dar kartą patvirtina (savo) visišką įsipareigojimą... aviacijos saugos srityje“.
