Šis kontroversiškais pareiškimais garsėjantis veikėjas, griežtai pasisakantis prieš imigraciją, bus vienas iš kandidatų, bandysiančių paveržti prezidento postą iš Emmanuelio Macrono.
E.Zemmouras, kritikų pliekiamas už atvirai demonstruojamą rasizmą, o šalininkų giriamas kaip tradicinių Prancūzijos vertybių gynėjas, pastaraisiais mėnesiais smarkiai pakilo populiariausių veikėjų reitingų lentelėje, tačiau jau esama ženklų, kad šis spurtas išsikvepia.
Apie ketinimą siekti prezidento posto E.Zemmouras paskelbė likus kelioms valandoms iki dešiniojo sparno partijos „Respublikonai“ (Les Republicains, LR) paskutinių televizinių debatų prieš savaitgalį vyksiantį suvažiavimą, kuriame bus išrinktas šios politinės jėgos kandidatas.
„Nusprendžiau imti mūsų likimą į savo rankas. Nusprendžiau kandidatuoti prezidento rinkimuose“, – sakė E.Zemmouras platformoje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše, persunktame prieš imigrantus nukreiptų įspėjimų ir pažadų atkurti šalies didybę tarptautinėje arenoje.
„Dabar metas ne reformuoti Prancūziją, bet ją gelbėti“, – sakė E.Zemmouras, tvirtindamas, jog daugelis rinkėjų „nebeatpažįsta jūsų valstybės“.
Jis smerkė Prancūzijos „nuosmukį“ ir sakė, jog E. Macronas žadėjo atnešti naujų vėjų, tačiau paaiškėjo, kad jis tėra „savo pirmtakų sintezė“.
E.Zemmouro, neretai pavadinamo „Prancūzijos Trumpu", sprendimas oficialiai paskelbti apie kandidatavimą rodytų, kad jis mano turįs pakankamai finansinių išteklių ir paramos kovoje dėl prezidento posto įveikti E.Macroną ir ultradešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
Sekmadienį ryte Paryžiuje E.Zemmouras rengia pirmąjį oficialų rinkimų kampanijos susitikimą. Antifašistai ir profesinės sąjungos jau pažadėjo Prancūzijos sostinėje 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) organizuoti protesto akciją prieš E.Zemmourą.
Aštrialiežuvis 63 metų E.Zemmouras, teismo dukart pripažintas kaltu dėl neapykantą kurstančių kalbų, viliasi, kad jo antiimigracinė ir antiislamiška retorika padės palenkti į savo pusę konservatyvųjį elektoratą.
E.Zemmouras yra vienas žinomiausių šalies politikos apžvalgininkų, kuriam populiarumą pelnė jo kalbos apie Prancūzijos „kolonizaciją“, neva vykdomą musulmonų, kurių tikėjimas, anot jo, nesuderinamas su Prancūzijos vertybėmis.
