„Laisvė, lygybė, brolybė!“ – kartojo Prancūzijos revoliucijos šalininkai.
Ši frazė kartojama ir šiandien tiek Prancūzijoje, tiek kitose šalyse, kuriose žavimasi šiomis pamatinėmis respublikos vertybės. Šiandien kiekvienas iš mūsų yra laisvas ir gali išreikšti savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais, jos reformomis.
Vieni tai daro pasyviai, burnodami prieš televizoriaus ekraną, kiti renkasi į mitingus.
O prancūzai visada išreiškia nepasitenkinimą valdžia įvairiais protestais ir niekada netylės, jeigu valdžios sprendimai jiems nepatiks. Kaip jie linkę išreikšti savo nepasitenkinimą valdžia?
Paskaitos nevyksta
Prezidento E.Macrono reformos prie širdies ne visiems – vadinamoji švietimo reforma sulaukia itin didelio prancūzų pasipriešinimo.
Prancūzijoje, kaip ir Lietuvoje, prasidėjo universitetų jungimas. Tarkime, Tulūzos antrasis humanitarinės krypties universitetas turėtų būti sujungtas su kitomis dviem inžinerinėmis aukštosiomis mokyklomis.
Visa tai reiškia, žinoma, etatų mažinimą, o tam universiteto darbuotojai priešinasi – tik, skirtingai nei lietuviai, prancūzai reiškia savo nepasitenkinimą protestuodami gatvėse.
Protestai tuo nesibaigia, Tulūzos antrasis universitetas jau antras mėnuo visiškai užblokuotas.
Dėstytojai ir nuolatiniai darbuotojai atlyginimus gauna net vykstant blokadai.
Tai reiškia, jog visi įėjimai yra užblokuoti, paskaitos nevyksta, bet koks mokslinis darbas sunkiai įmanomas, bibliotekos neprieinamos, studentai ir doktorantai, dirbantys pagal trumpalaikes darbo sutartis, negauna atlyginimo.
Visa tai galėtų pasirodyti visiškai teisinga. Nedirbi – negauni atlyginimo.
Bet dėstytojai ir nuolatiniai darbuotojai atlyginimus gauna net vykstant blokadai.
Kaip atsidurta tokioje situacijoje? Reikėtų paminėti, jog šis universitetas garsėja blokadomis ir streikais – prieš dvejus metus universitetas taip pat buvo blokuojamas.
Anuomet blokada truko vos keletą savaičių, tiesa, tąkart teko įsikišti policijai.
Prievarta blokados nenutrauks
Streikas prasidėjo priešinantis universitetų jungimuisi ir reikalaujant universiteto prezidento atsistatydinimo, kuris, kaip ir galima numanyti, pasisakė už universitetų jungimąsi.
Prezidentas galiausiai buvo priverstas atsistatydinti, tačiau blokada ir toliau tęsėsi. Tik šįkart imta priešintis kovo mėnesį priimtai reformai, pagal kurią, pasak studentų sąjungos, įsivyraus diskriminacija stojimų atrankose.
Būsimieji studentai stojimuose gali būti diskriminuojami dėl socialinės ir finansinės padėties.
Iš kur ši diskriminacijos baimė? Pagal naująją reformą universitetų rektoriai ir administracija pati atliks stojimo atranką, todėl kandidatai bus atrinkti pagal atskiro universiteto kriterijus. Kai kurie sociologai net teigia, kad gali atsirasti lytinė diskriminacija.
Kad Tulūzos antrojo universiteto blokada būtų nutraukta, švietimo ministerija paskyrė laikiną universiteto administratorių, tačiau pastarajam atvykus situacija beveik nepasikeitė – universitetas ir toliau užblokuotas.
Administratoriaus teigimu, universitetas nebus atlaisvintas naudojant prievartą – streikuotojai patys turi nuspręsti, kad nori sustabdyti blokadą.
Būtų nesunku nutraukti paralyžių
Būtų galima pagalvoti, kad tie prancūzai tikrai turi sukilėlio ir kovotojo drąsą priešintis valdžios reformoms, tačiau situacija nėra visiškai tokia.
Didelė dalis personalo ir studentų keliskart bandė pasisakyti prieš blokadą. Bet viskas nuėjo veltui – viešojoje universiteto asamblėjoje balsavimo metu blokados šalininkai laimi balsavimą kiekvieną kartą, o laikui bėgant pajaučiamas studentų pasyvumas.
Peticijos, adresuojamos švietimo ministrei, regis, nieko vertos. Universiteto darbas visiškai sustojęs, egzaminų sesija artėja, o blokados šalininkai reikalauja, jog antrasis semestras visiems būtų užskaitytas.
Blokada buvo priverstinė, ir reikia pabrėžti, kad kelios studentų asociacijos ir dalis personalo tokius radikalius veiksmus primetė daugumai.
Tai galėtų pasirodyti teisinga, bet ar nebūtų paprasčiau atblokuoti universitetą? Galbūt tegu tie, kurie nori streikuoti, streikuoja, o tie, kurie nori studijuoti, studijuoja?
Tai būtų per paprasta: blokada buvo priverstinė, ir reikia pabrėžti, kad kelios studentų asociacijos ir dalis personalo tokius radikalius veiksmus primetė daugumai.
Todėl dabar esame priversti dirbti namuose, ieškoti patalpų kituose miesto universitetuose. Tiesa, miesto meras gana supratingas, pasiūlė savivaldybės patalpas egzaminams, kol tęsis blokada.
Kaip atrodo universiteto blokada? Kaip užblokuojamas universitetas? Ryte ateini žmogus į paskaitas ir matai, kad prie įėjimo prikrauta daugybė kėdžių bei stalų.
Pirmą kartą su tuo teko susidurti asmeniškai, bet man buvo šovusi mintis, kad visi juk galime atlaisvinti universitetą – juk tai tik kėdės ir stalai, juk įėjimą labai greitai galime atkraustyti.
Neužbaigs mokslo metų
Šiuo metu, universiteto prezidentui atsistatydinus, laikinai pareigas einančiam administratoriui sunku suvaldyti situaciją – juolab kad protestuotojai gyvena universiteto patalpose.
Taip, pasirodo, tai ne tik kėdės ir stalai prie įėjimo – protestuotojai universitete miega ir valgo.
Vietinis žurnalas publikavo nuotraukas, kuriose matome, kas iš tų patalpų liko. Situacija gana apgailėtina – sienos išmargintos piešiniais ir lozungais, buvusiose auditorijose įkurtos laikinos virtuvės, ten pat ir miegama.
Tiesa, universiteto patalpose buvo priglausti dvylika pabėgėlių, kurie ten pat ir gyvena. Pernai universitetas buvo renovuotas, o po šios blokados skaičiuos šimtus tūkstančių eurų nuostolių.
Tiesą sakant, nedaug kas žino, kas iš tikrųjų įsikūrę tose patalpose. Gali būti, kad universitete apsigyveno asmenys, su juo neturintys nieko bendro.
Tulūzos universitetas – ne vienintelis, kuris protestuoja prieš universitetų reformą. Paryžiaus pirmasis universitetas „Tolbiac“ praėjusią savaitę buvo evakuotas į pagalbą pasitelkus policiją.
Gali būti, kad universitete apsigyveno asmenys, su juo neturintys nieko bendro.
Balandžio 20-ąją, penktą valandą ryto, daugiau nei šimtas gerai apsiginklavusių policininkų atblokavo universitetą. Niekas nenukentėjo, keli asmenys buvo suimti.
Pateiktas skundas dėl protestuotojų vandalizmo, patalpų bei kompiuterinės technikos nuniokojimo. Nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių eurų.
Bet studentų asociacijos ir toliau grasina įvairiomis akcijomis, užkirsiančiomis kelią bet kokiam egzaminų vyksmui ir universiteto darbui.
Lygybė – svarbi Prancūzijos demokratijos dalis, tačiau, regis, vieni lygesni už kitus. Mažuma užblokuoja universitetus ir visi gyvename toliau, lyg tai būtų normalu.
Negalime dirbti, mokytis, bet niekas per daug tuo nesirūpina – nei švietimo ministrė, nei prezidentas.
Suprask, taip, visi lygūs, visi laisvi. Jeigu grupė protestuotojų nusprendė apsigyventi universiteto pastatuose, tegu – juk čia demokratija, kiekvienas daro ką panorėjęs.
O ką daryti tiems, kuri nori naudotis universitetu pagal jo tikrąją paskirtį? Belieka rašyti nesibaigiančias peticijas, skirtas švietimo ministrei, kuriai, regis, nelabai rūpi, kad studentai negalės užbaigti šių mokslo metų.
