„Lieka dar daug darbo, tai labai trapu“, – sakė J.-Y.Le Drianas žurnalistams Paryžiuje, kalbėdamas apie Teherano derybas su trimis Europos valstybėmis – Prancūzija, Britanija ir Vokietija, kuriomis siekiama išsaugoti minėtą sutartį, pernai iš jos pasitraukus JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Amerikiečių lyderis vėliau grąžino Iranui griežtas sankcijas, jos sudavė skaudų smūgį šalies ekonomikai ir paskatino nusileisti nelinkusį Teheraną suintensyvinti savo urano atsargų sodrinimą iki lygio, pažeidžiančio 2015 metų susitarimo sąlygas.
Vis tik abi šalys užėmė nuosaikesnę poziciją per praėjusį mėnesį vykusį Didžiojo septyneto (G-7) forumą Prancūzijoje, kur D.Trumpas netikėtai pareiškė esąs pasiruošęs susitikti su savo kolega iraniečiu.
Tokį pareiškimą jis padarė, viršūnių susitikimui pirmininkavusiam prezidentui Emmanueliui Macronui pakvietus prisijungti prie derybų Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą, nors šis tuomet tiesiogiai su D.Trumpu nesusitiko.
„Prezidentas jautė, kad prezidentas Trumpas yra atviras galimybei sušvelninti maksimalaus spaudimo strategiją ir rasti būdą pasiekti susitarimą“, – pažymėjo J.-Y.Le Drianas.
Pasak jo, per pirmadienį Paryžiuje vykusias derybas su iraniečių pareigūnais pagrindinis dėmesys buvo skirtas galimybei suteikti Teheranui kredito liniją mainais į naftos tiekimą, bet su sąlyga, jog Iranas vėl laikysis visų branduolinio susitarimo nuostatų.
Teheranas taip pat turėtų įsipareigoti mažinti geopolitinę įtampą Persijos įlankos regione ir dalyvauti derybose Artimuosiuose Rytuose dėl regiono saugumo didinimo, pridūrė Prancūzijos diplomatijos vadovas.
„Žinoma, darant prielaidą, kad prezidentas Trumpas sutiks atleisti [Iraną] nuo dalies“ naujų sankcijų, paaiškino J.-Y.Le Drianas.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vienas konservatyvus Irano įstatymų leidėjas savaitgalį pareiškė, jog E.Macronas pasiūlė 15 mlrd. dolerių (13,5 mlrd. eurų) vertės kredito liniją, tačiau prancūzų pareigūnai šio skaičiaus nepatvirtino.
„Turėtų veikti“
Anksčiau antradienį Irano prezidentas Hassanas Rouhani atmetė galimybę rengti bet kokias tiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat perspėjo, kad Teheranas nebesilaikys ir kitų 2015 metų susitarimo sąlygų, jei dialogas su Europos valstybėmis iki ketvirtadienio neduos jokio rezultato.
Mėgindamos išsaugoti branduolinį susitarimą, Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija kuria mechanizmą INSTEX, kuris turėtų leisti ir toliau prekiauti su Iranu apeinant JAV sankcijas.
„Turime baigti INSTEX [kūrimo] darbus... Įprastomis sąlygomis jis turėtų veikti“, – sakė prancūzų URM vadovas.
Šis klausimas dar gali būti aptartas vėliau antradienį, kai Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire Vašingtone susitiks su savo kolega amerikiečiu Stevenu Mnuchinu.
E.Macronas ir H.Rouhani pastarosiomis telefonu aptarinėdavo galimus būdus išsaugoti branduolinį susitarimą.
