Prancūzijos savaitraštis rašo, kad tiek NF įkūrėjas Jeanas Marie Le Penas, tiek jo dukra Marine ir anūkė Marion Le Pen ilgą laiką puoselėja draugystę su Rusija. Dabar NF yra V. Putino placdarmas Prancūzijoje.
Pastaraisiais mėnesiais Kremlius ypač smarkiai remia NF, nes mano, kad ši kraštutinės dešinės partija gali perimti valdžią Prancūzijoje ir pasukti Europos politikos vairą Maskvai naudinga kryptimi.
Birželio 12 d. Rusijos ambasadoje Paryžiuje buvo surengtas priėmimas su užkandžiais ir degtine. Į jį, nepaisant neseniai įvykdytos Krymo okupacijos, ir aneksijos suplaukė Prancūzijos diplomatai, menininkai ir verslininkai.
Šiame susirinkime dalyvavo ir NF lyderė M.Le Pen su savo dukterėčia Marion, kuri taip pat aktyviai dalyvauja partijos veikloje.
Jas asmeniškai pasveikino Rusijos ambasadorius Paryžiuje Aleksandras Orlovas. Tai pirmas kartas, kuomet Prancūzijos populistė susitiko su V.Putino emisaru viešumoje.
Visi šie įvykiai rodo grėsmingus poslinkius Prancūzijos politikoje, kurie gali pakeisti viso Senojo žemyno veidą. Pastaraisiais mėnesiais Kremlius ypač smarkiai remia NF, nes mano, kad ši kraštutinės dešinės partija gali perimti valdžią Prancūzijoje ir pasukti Europos politikos vairą Maskvai naudinga kryptimi. Atokiau nuo viešumos Rusijos pareigūnai vis dažniau susitinka su NF lyderiais.
„Tai tiesa, dažnai lankausi Rusijos ambasadoje“, – pripažįsta M. le Pen. Ji jau ne kartą demonstravo savo putinofiliškas pažiūras Rusijos žiniasklaidoje. Ji teigė, kad žavisi buvusiu KGB agentu V.Putinu ir net pasisako už Prancūzijos išstojimą iš NATO bei karinio aljanso sudarymą su Maskva.
Per pastaruosius kelis mėnesius NF vadovė du sykius lankėsi Maskvoje, o jos tėvas Jeanas Marie į Rusijos sostinę vyks spalio pabaigoje. Tiesa, pati M. le Pen dievagojasi, kad NF neatlieka Kremliaus agentų vaidmens.
Nuo ko prasidėjo toks le Penų šeimos flirtas su Maskva?
Atsakymo reikia ieškoti Paryžiaus Lotynų kvartale 1968 m., per patį gegužės mėnesio įvykių (darbininkų ir studentų sukilmo) įkarštį. Tuo metu jaunas ir talentingas dailininkas iš Maskvos Ilja Glazunovas atvyko į Paryžių. Dailininkas savo gimtinėje buvo žinomas kaip skandalingas asmuo. Jis save vadino monarchistu, o KGB manė, kad jis antisemitas. Komunistų režimui pasirodė, kad jo talentą galima panaudoti propagandos skleidimui.
Teigiama, kad J.M.Le Pen dievino Rusiją ir su I.Glazunovu iki šiol palaiko gerus santykius.
I.Glazunovo užduotis buvo parengti Kremliaus norimų užverbuoti svarbių Prancūzijos politikų ir visuomenės veikėjų, trap jų ir generolo Charles'io de Gaull'io, portretus.
Tačiau vienas jo draugas prancūzas jį nusivedė į Sorbonos universiteto kavinę, kurioje jis susidūrė su dainų apie Rusijos imperiją mokėjusiu Jeanu Marie le Penu – dabartinės NF lyderės tėvu. Teigiama, kad J.M. le Penas dievino Rusiją ir su I.Glazunovu iki šiol palaiko gerus santykius.
Dailininkas su J.M. le Penas apie 20 metų palaikė ryšius telefonu bei susirašinėjo laiškais. Jie gyvai vėl susitiko 1991 m, kuomet Rusiją garbinantis prancūzų nacionalistas apsilankė Maskvoje. I.Glazunovas tuo metu buvo vienas iš pagrindinių stipraus antisemitinio judėjimo „Pamiat“ įkvėpėjų. Komunistinė valdžia netrukdė šiam judėjimui. Jame susiformavo didelė dalis dabartinių Rusijos nacionalistų lyderių.
Šio vizito metu su tuomečiu NF prezidentu susitiko Vladimiras Žirinovskis, o dar po metų ir nacionalbolševikų lyderis Eduardas Limonovas. Po dalyvavimo antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture J.M. le Penas 2002 m. susitiko su Rusijos prezidentui V.Putinui artimais žmonėmis, taip pat ir jo asmeniniu dvasininku tėvu Tichonu ir buvusiu KGB vadu Vladimiru Kriučkovu.
V.Putino klanas palaikė draugiškus santykius su J.M. le Penu, bet stengėsi pernelyg neafišuoti šios draugystės. 2011 m. NF vadovo pareigas užėmė M. le Pen. Iš karto po to ji vienam Rusijos žurnalistui pareiškė, jog palaiko V.Putiną ir jo autoritarinį režimą. Kremlius taip pat pradėjo vis atviriau demonstruoti simpatijas NF.
Per savo vizitus Maskvoje M.Le Pen dažnai susitinka su Rusijos politiku Dmitrijumi Rogozinu, kuris yra senas I.Glazunovo draugas, ir vienas iš nacionalistinės pakraipos partijos „Rodina“ įkūrėjų.
2012 m. V.Putinas paskelbė, kad Rusija tapo krikščioniškosios Europos gynėja nuo „Vakarų supuvimo“ ir „amerikiečių hegemonijos“. Panašius šūkius greitai pasigavo ir visi kiti Prancūzijos kraštutiniai dešinieji.
Per savo vizitus Maskvoje M. le Pen dažnai susitinka su Rusijos politiku Dmitrijumi Rogozinu, kuris yra senas I.Glazunovo draugas, ir vienas iš nacionalistinės pakraipos partijos „Rodina“ įkūrėjų.
Tikėtina, kad iš Maskvos NF gauna ne tik peno savo ksenofobiškai ideologijai, bet ir pinigų. Viename iš interviu NF lyderė prasitarė, kad jos partija kreipėsi į kai kuriuos Prancūzijos, taip pat ir užsienio šalių, tarp jų ir Rusijos, bankus su prašymu suteikti paramą.
„Vis dar laukiame atsakymo“, – tikino M. le Pen.
Spalio pabaigoje į Maskvą vykstančio J.M. le Pen neseniai buvo paklaustas, kokiu tikslu jis ten vyksta. Buvęs NF lyderis atsakė, kad aplankys draugus, tarp jų ir seną bičiulį Ilją.
