Iki svarbaus NATO lyderių susirinkimo Londone likus mažiau nei savaitei, E.Macronas atsisakė atsiimti savo pareiškimą, esą Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“. Be to, jis užsispyręs ir toliau kartoja abejones dėl NATO prasmės.
„NATO yra kolektyvinės gynybos organizacija. Prieš ką ji ginasi? Kas yra bendras mūsų priešas? Šį klausimą reikia patikslinti“, – po susitikimo su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, kuris, kaip ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sukritikavo E.Macrono idėjas, pareiškė Prancūzijos lyderis.
Dialogas – „skaidrus, ryžtingas ir reiklus“
Jis pridūrė manantis, kad Vakarams būtinas „naujas dialogas“ su Rusija, šalimi, esą gyvybiškai svarbia Europos saugumui. Tokia E.Macrono nuomonė aršiai kritikuojama tiek Vokietijoje, tiek Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
„Nauja pasitikėjimo ir saugumo architektūra Europoje bus suformuota iš mūsų santykių su Rusija patikslinimo tuo pat metu apibrėžiant būtinas sąlygas.
Ar mūsų priešė, kaip kartais girdžiu, yra Rusija ar Kinija? Ar Aljansas turi įvardinti šias šalis kaip priešes? Nemanau. Atrodo, kad mūsų bendras priešas yra terorizmas Sahelyje ir Levante, smūgiuojantis visoms mūsų valstybėms“, – svarstė E.Macronas.
Sahelis yra regionas Afrikoje, einantis per Senegalą, Malį, kuriame ką tik žuvo 13 prancūzų karių, Alžyrą, Nigerį. Levantas iš esmės apima Vidurinius Rytus – Siriją, Jordaniją, Libaną, Izraelį, Pietų Turkiją.
Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad dialogas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu turi būti „skaidrus, ryžtingas ir reiklus“. Ir, beje, dabartinėje NATO strateginėje koncepcijoje, dėl kurios buvo sutarta 2010 metais Lisabonoje, Rusija nėra vadinama „prieše“.
Bet E.Macrono raginimai priimti Rusiją po Europos saugumo skėčiu kelia nerimą Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir kitoms NATO šalims.
Antai Vokietijos, šalies, kuri šiaip nėra ypatingai nedraugiška Rusijai, užsienio reikalų ministras Heiko Maasas įspėjo, kad E.Macrono idėjos dėl NATO veiklos gali suskaldyti Europą.
Dabartinėje NATO strateginėje koncepcijoje, dėl kurios buvo sutarta 2010 metais Lisabonoje, Rusija nėra vadinama „prieše“.
„Mąstymo pratimai dėl JAV atskyrimo nuo Europos saugumo kelia man nerimą, ir ne tik dėl mūsų pačių (Vokietijos, – red.) saugumo. Bijau, kad jie gali suskaldyti Europą“, – pareiškė H.Maasas.
E.Macronas ketvirtadienį taip pat teigė, kad Europos šalys turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl naujo susitarimo uždrausti vidutinio nuotolio branduolines raketas. Kol kas tokius pokalbius planuoja JAV ir Rusija.
„Susitarimui, kuris galėtų pakeisti INF, reikia europiečių dalyvavimo. Tai yra Europos saugumo klausimas“, – pažymėjo E.Macronas.
Vykdo prancūzišką politiką
Portugalas politologas, ES ir NATO santykius su Rusija nagrinėjantis Bruno Macaesas iškart pastebėjo, kad tokios mintys aiškesnės nei svarstymai garsiajame interviu „The Economist“.
„Macronui neįdomus Trumpas ar Europos strateginė autonomija. Jis tiesiog mano, kad NATO klysta dėl Aljanso priešų.
Jis nori, kad NATO kartu su Rusija ir Kinija kovotų prieš politinį islamą. Pagaliau jis tai pasakė aiškiai.
Nėra taip, kad man nepatiktų Macronas. Tiesiog manau, kad kai žmogus, susitikimams ir problemoms skiriantis 12 valandų per dieną, pradeda skęsti didelėse politinės filosofijos ir geostrategijos idėjose, viskas baigsis blogai“, – pareiškė B.Macaesas.
Analitikas pridūrė įžvelgęs, esą E.Macronas taip pat patikslino savo poziciją dėl Turkijos – NATO narės. Prancūzijos prezidento teigimu, valstybė, kuri aktyviai trukdė kovoti su grupuote „Islamo valstybė“, nėra patikima partnerė.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, kalbėdamas su 15min, sakė, kad, jo nuomone, nors su gynybos principais NATO viduje viskas gerai, Aljansas išties išgyvena didelę politinę krizę, o Turkija – akivaizdi jos dalis.
„Macronas iš dalies teisus. Juk ir jo citata apie NATO smegenų mirtį yra visų pirma susijusi su Turkija. Negali paneigti, kad Turkija yra didžiulė problema – ir ne tik dėl Sirijos.
Aljansas, nors ir geopolitinis, jį kuriant buvo paremtas bendromis vertybėmis. O kokios bendros vertybės su Turkija? Nėra jokių. Macronas, matydamas griaunantį Turkijos faktorių, ieško alternatyvų. Logikos yra“, – portalui teigė analitikas.
Tiesa, jis pridūrė niekada negalintis atmesti galimybės, kad apie draugystę su Maskva kalbančiam E.Macronui daro įtaką Rusija: „Tai nebūtinai vyksta tiesiogiai – nereikėtų sakyti, kad Macronas yra rusų agentas.
Bet įdomu, kad Macrono mąstyme apie Rusiją lūžis įvyko maždaug prieš pusmetį. Iš pradžių kalbėta griežtai, o dabar jau kuris laikas jis kalba visiškai kitaip.“
Problemų ir taip daug
M.Laurinavičius vis dėlto pripažino, kad E.Macronas „turi savo politiką“, pasak eksperto, paremtą keliais dalykais.
„Pirmiausia, jo tikslas – padaryti Prancūziją pasauline žaidėja, kuria ji jau kurį laiką nebuvo. Taip jis nori įsirašyti į istoriją.
Nors dažnai tai suvedama į asmenines ambicijas, aš tikrai matyčiau tikslą paversti Prancūziją pasauline žaidėja. O tada viskas paremiama tradiciniu Prancūzijos geopolitikos suvokimu, kuris yra šiek tiek panašus į rusišką.
Paryžiuje įsivaizduojama, kad Europos, o kartu ir Prancūzijos partneriai yra tie, kurie yra Europos žemyne, o tie, kurie yra už Atlanto, – mažų mažiausiai konkurentai. Toks yra istorinis Prancūzijos požiūris į pasaulį“, – svarstė M.Laurinavičius.
Kita vertus, jis nemano, kad kitų šalių reakcija į E.Macrono svarstymus yra neadekvati, nors taip teigia kai kurie kritikai. Anot M.Laurinavičiaus, kitoms NATO narėms atrodo, kad strateginiai svarstymai vyksta blogu metu.
„Jei iš tikrųjų prasidėtų rimta krizė, abejonės dėl gynybos greitai liautųsi. Bet politine prasme duobė labai gili – yra Turkija, yra Prancūzija, yra išlaidų gynybai realiai nedidinanti Vokietija, yra Trumpas.
Tad natūralu, kad kitos šalys sako: „Mes ir taip turime daug problemų, tad kam dabar reikia dar jas aštrinti?“ Nenuostabu, kad teigiama, jog Macronas griauna tai, ką mes visi kūrėme“, – 15min sakė M.Laurinavičius.