Normandijos žvejų vadovas Dimitri Rogoffas, vykdamas į britų vyriausybės organizuojamą susitikimą, pareiškė, kad prancūzai nori taikiai išspręsti šią problemą.
„Šiandien mes norime taikos, mes norime, kad visi atsitrauktų ir taikiai dirbtų, – sakė jis. – Tada kitais metais pažiūrėsime, kaip plėtosis mūsų santykiai. Vienintelis dalykas, kurio norime – kad visi dirbtų kartu.“
Ilgus metus tarp kaimyninių šalių žvejų tvyrojusi įtampa išsiliejo per kraštus praėjusią savaitę, kai Senos įlankoje penki britų šukučių žvejų laivai stojo į atvirą susirėmimą su dešimtimis prancūzų laivų.
Vaizdo įraše matoma, kad kurie laivai taranavo kitus.
Maždaug už 12 jūrmylių nuo Normandijos krantų įvykęs susidūrimas buvo rimčiausias per daugybę metų besitęsiantį ginčą dėl teisės žvejoti gurmanų vertinamus moliuskus šioje teritorijoje.
Prancūzų žvejai yra nepatenkinti, kad britų žvejų laivai žvejoja šukučių turtinguose vandenyse tuo metu, kai jų vyriausybė nuo spalio iki gegužės mėnesio jiems draudžia šių delikatesų žvejybą, siekiant leisti jų ištekliams atsinaujinti.
Pagal anksčiau priimtus susitarimus draudimas nebuvo taikomas mažesniems negu 15 metrų ilgio britų laivams. Prancūzų žvejai siekia, kad ši spraga būtų užtaisyta. Kadangi šis klausimas kol kas neišspręstas, dėl jo anksčiau šiais metais strigo ankstesni bandymai susitarti.
Teisingas rezultatas
Pasak D.Rogoffo, susitarimas dėl naujų apribojimų, kurie priklausys nuo laivų dydžio, bus atidėtas kitam kartui.
„Svarbu pradėti kartu, gerbti vieniems kitus“, – pridūrė jis.
Prieš trečiadienį numatytą susitikimą Didžiosios Britanijos žvejybos ministras George'as Eustice'as sakė, kad atnaujintas prieigą prie žvejybos plotų ribojantis susitarimas būtų „teisingas rezultatas“.
„Pramonės (šakos atstovai) susibūrė... kad pažiūrėtų, ar gali palaikyti susitarimą, panašų į galiojusį ankstesnius penkerius metus, ir tai būtų teisingas rezultatas, jeigu sugebėtume rasti panašų sprendinį“, – sakė jis kalbėdamas parlamento komitete.
Dėl paskutinių įvykių vadinamame „šukučių kare“ Prancūzija nusprendė duoti nurodymą šalies kariniam jūrų laivynui budėti tame rajone. Antradienį Prancūzijos žemės ūkio ministras Stephane'as Travert'as pareiškė, kad laivynas yra „pasirengęs įsikišti“ ir užkirsti kelią tolesniems prancūzų ir britų žvejų susidūrimams.
Tuo metu G.Eustice'as, kuris praėjusią savaitę aptarė susidariusią padėtį su savo prancūzų kolega, pareiškė, kad abi šalys sutaria šiuo klausimu.
„Nuo to laiko daugiau incidentų nebuvo... jie taip pat pripažįsta, kad pagal tarptautinę teisę jie (britų) laivai turi teisę ten būti“, – pridūrė jis.
„Sunku būti optimistiškam“
Prancūzijos jūrinės žvejybos nacionalinio komiteto pirmininkas Gerard'as Romiti pareiškė, kad atvyko į derybas siekti tvarios žvejybos tvarkos.
„Atvykome su (draugiškai) ištiesta ranka, neturėtume būti atstumti“, – pridūrė jis.
Tačiau Škotijos baltos žuvies produktų gamintojų asociacijos atstovas Mike'as Parkas antradienį sakė, kad „tikrai sunku būti optimistiškam“, kad susitarimas bus pasiektas.
„Mes tikimės pasiekti susitarimą, bet viskas priklausys nuo prancūzų, nes jie atmetė ankstesniais metais mūsų siūlytas sąlygas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
M.Parkas pavadino jų reikalavimą uždrausti vasarą Senos įlankoje žvejoti visiems laivams „atskira diskusija“, tačiau teigė, kad prancūzai šiuos debatus dabar pavertė „pagrindine problema“.
„Jeigu jie nori pasiekti būtent tai, turi pateikti kokių nors įdomių pasiūlymų, kaip išspręsti tą lygtį, – sakė jis. – Negalima, kad viena pusė atsisakytų visko.“
