Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė sutikęs su Paryžiaus policijos viršininko pasiūlymu nedelsiant perduoti šį klausimą policininkų elgesį tiriančiai Nacionalinės policijos generalinei inspekcijai (IGPN).
Vyriausybė jau ir taip smarkiai kritikuojama dėl parlamente aptarinėjamo naujo saugumo įstatymo, kuriuo, pasak oponentų, bus sumažintas policijos atskaitingumas.
Policija vėlai pirmadienį ašarinėmis dujomis išvaikė stovyklos Paryžiuje, įrengtos protestuojant prieš ankstesnį šimtų migrantų iškeldinimą iš kitų stovyklų, gyventojus, kurie buvo priversti persikelti į gatves sostinės centre.
Savanoriai pirmadienį vakare Prancūzijos sostinės centre esančioje Respublikos aikštėje padėjo pastatyti apie 500 mėlynų palapinių, kurias greitai užėmė migrantai, daugiausia atvykę iš Afganistano.
Maždaug po valandos policija atvyko išardyti stovyklos ir rinko palapines, nors kai kuriose dar buvo žmonių, nepaisydama migrantų protesto ir savanorių švilpimo.
„Apgailėtinas šou“
„Jie yra pernelyg žiaurūs, – ašarodamas pasakojo iš savo palapinės išvarytas 34 metų afganas Shahbuddinas. – Mes tiesiog norime stogo virš galvos.“
Vėliau policija panaudojo ašarines dujas ir griežtą taktiką. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad vienas pareigūnas pargriovė bėgusį vyrą, o kitas policininkas tramdė įsikišti bandžiusį kitą vyrą.
Operacija buvo įvykdyta praėjus savaitei po to, kai migrantai buvo evakuoti iš laikinųjų prieglobsčių šiauriniame Sen Deni priemiestyje, bet kai kurie jų nebuvo perkelti.
„Valstybė surengė apgailėtiną šou“, – naujienų agentūrai AFP sakė už būstą, skubų apgyvendinimą ir pabėgėlių apsaugą atsakingas sostinės vicemeras Ianas Brossat.
Profesinės sąjungos CFDT lyderis Laurent'as Berger televizijai „France 2“ sakė, kad policijos veiksmai buvo „skandalingi ir stulbinami“.
„Žmonės taikiai užima aikštę palapinėmis – vien dėl to, kad jiems iškilo būsto problema; jie niekam nekenkia. Ir tai yra visiškai neproporcingas įsikišimas“, – sakė jis.
Gavęs Paryžiaus policijos viršininko Didier Lallement'o ataskaitą, kuria patvirtinti „keli nepriimtini faktai“, G.Darmaninas sakė, kad IGPN per dvi paras pateiks savo išvadas.
Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo parašė laišką G.Darmaninui, kuriame smerkė „brutalų ir neproporcingą jėgos panaudojimą“ ir sakė, kad tokie veiksmai sostinėje, „deja, nėra be precedento“.
Pilietybės ir būsto ministrės Marlene Schiappa ir Emmanuelle Wargon paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sako, kad su migrantais turi būti elgiamasi demonstruojant „žmoniškumą ir solidarumą“.
„Už tai nebalsavome“
Paryžius tapo viena pagrindinių laikino apsistojimo vietų į Europą atvykusiems migrantams – ten nuolat išdygsta palapinių miestelių, kuriuos po kelių mėnesių išardo policija.
Tūkstančiai žmonių keliauja iš Paryžiaus į Kalė uostą ir mėgina pasislėpti sunkvežimiuose, vykstančiuose per Lamanšo sąsiaurį į Angliją. Kai kurie atvykėliai mėgina pasiekti Jungtinės Karalystės krantus valtimis.
Palapinės Paryžiuje buvo išardytos prancūzų vyriausybei pritarus saugumo įstatymo pataisoms, kurios leistų riboti vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose matyti savo pareigas viešose vietose atliekantys policininkai, skelbimą. Parlamento žemieji rūmai dėl šio teisės akto turėtų balsuoti vėliau antradienį.
Žurnalistų profesinės sąjungos sako, kad policija gali interpretuoti šią iniciatyvą kaip žalią šviesą neleisti reporteriams dirbti savo darbo ir viešinti galimus saugumo pajėgų piktnaudžiavimo atvejus.
Prezidentas Emmanuelis Macronas 2017 metais į valdžią atėjo kaip centristas, sutelkęs įvairių politinio spektro dalių paramą. Tačiau kritikai ir net kai kurie šalininkai kaltina jį prieš 2022-ųjų rinkimus sukant labiau į dešinę.
Už jį 2017-aisiais balsavusių viešų figūrų grupė šią savaitę parašė atvirą laišką ir jame paragino atšaukti minėtą įstatymo projektą.
Šiuo įstatymu būtų „apribotos informacijos, nuomonių, įsitikinimų, švietimo, susivienijimų, demonstracijų ir protestų laisvės“, sako laiško autoriai, tarp kurių yra kino kūrėjas Costa-Gavras ir buvęs futbolininkas Lilianas Thuramas.
„Pone prezidente, mes už tai nebalsavome“, – sakoma laiške.
Išsakydama retą priekaištą Paryžiui Europos Komisija pirmadienį pabrėžė, kad žiniasklaida turi turėti galimybes „dirbti laisvai“.
